Žodžių tremtis reikšmės

tremtis - tremt|is, tremties m. ištrėmimas ar nutrėmimas: Gyventi tremtyje.
atremtis - atremt|is, atremties m. atrama, paspirtis: Atremtis gyvenime.
tremti - tremti, tremia, trėmė 1. teismo nuosprendžiu ar valdžios galia pašalinti asmenį iš jo gyvenamosios vietos arba tėvynės: Sovietiniai okupantai trėmė ištisas šeimas. 2. varyti tolyn, grūsti, šalinti: Netremk nuo savęs tokio daikto. trėmimas.
remtis - remtis, remiasi, rėmėsi 1. -> remti. 2. susisiekti, ribotis: Jų sodyba remiasi į kalvą. Kiemas vienu šonu rėmėsi į sodelį. 3. turėti, imti pagrindu: R. autoritetu, įstatymu. R. archyvais. rėmimasis.
istremtis - ištremt|is, ištremties m. ištrėmimas.
tremtinys - tremtin|ys, tremtinė dkt. kas ištremtas ar nutremtas: Sibiro tremtiniai.
ištremtis - ištremt|is, ištremties m. ištrėmimas.
tremtiniams - valstybės ar priverstinio nebuvimo laikotarpis nuo šalies ar namų b valstybės ar laikotarpis savanoriškai nėra iš šalies namų ar asmuo, kuris yra tremtyje
semtis - sukelti pastoviai judėti link arba po jėga iš anksto traukti
lemtis - lemt|is, lemties m. 1. kas lemta, skirta: Likimo lemtis 2. likimas, dalia: Tokia mano lemtis lemties deivė.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž