Žodžių taurė reikšmės

taurė - taur|ė 1. geriamasis indas su kojele; į tą indą įpiltas kiekis: Taurė vyno. 2. sporto varžybose nugalėjusiai komandai įteikiama tokio pavidalo dovana: Čempionų, pereinamoji taurė 3. med. stiklelis kraujui į paviršių sutraukti: taures ligoniui deda ant nugaros. 4. ugnikalnio viršūnė, krateris. Karčią taurę išgerti (turėti nemalonumų). Taurę perpildyti (...

taurės - atviras paprastai dubenėlio formos geriamojo laivas aa geriamojo laivas ir jo turinys b pašventinta vyno, kad Komunijos kažką, kad patenka su savo likimo, dekoratyviniai puodelį siūlomas kaip yra prizą (čempionato) kažką primenantys puodelį aa įgaubta augalų organas b atletiškas rėmėjas sustiprino paprastai su plastiko suteikti papildomą apsaugą į dėvėtojui...

taurėti - taurė|ti, taurėja, taurėjo darytis tauriam, tauresniam. taurėjimas.

taurelė - taurelė 1. maža geriamoji taurė. 2. bot. išoriniai apyžiedžio lapeliai, paprastai žali.

taurelės - veiksmų šaudymo ba nukreiptas išstumiamomis raketa; specialiai išskyros šaunamąjį ginklą, C (1) insultu arba mesti bandant taškus žaidime (kaip tenisas, baseinas, ar krepšinis), taip pat namų paleisti ( 2) gebėjimas šaudyti

štagburė - štagburė.

burė - bur|ė tam tikras prie stiebo pritaisomas audeklas laivui vėju varyti: Iškelti, įtempti, atleisti burę (bures). Baltos burės plazda.

taurėlapis - taurėlap|is bot. apyžiedžio lapelis: Uogos su taurėlapiais.

šiaurė - šiaur|ė priešingai pietūs. 1. kryptis, esanti priešais pietus: šiaurės rytai. šiaurės vakarai. šiaurės pašvaistė. šiaurės vėjas (šiaurys). šiaurės platuma (geogr.). Kambario langai į šiaurę. Paukščiai pavasarį traukia į šiaurę. šiaurėje Lietuva ribojasi su Latvija. 2. tos pasaulio šalies pusėje esanti vietovė: šiaurės Lietuva. 3. arktinis kr...

skiaurė - skiaurė dėžė su skylutėmis ar gardelis sugautoms gyvoms žuvims laikyti vandenyje.

taurus - taur|us, tauri 1. lemtas, doras: Taurus žmogus. 2. kilnus: Taurios mintys. prk.: taurieji (chemiškai atsparūs) metalai. taurusis elnias (zool. Cervus elaphus). tauriai prv.: Taurus pasielgti. taurybė taurumas.

piurė - pasta arba virti maisto, žemės storio skystos suspensijos paprastai yra pagaminti iš smulkiai storio aštriu daržovių sriuba

kiurė - kiùrė mergė, mergšė.

bizanburė - bizanburė.

tauriai - tauriai prv. -> taurus: T. pasielgti.

šiurė - šiurė bot. dažniausia ir gausiausia kerpė, auganti įvairiai šakitais gniužulais (Cladonia): Kekėtoji šiurė (C. botrytes). Menturinė šiurė (C. verticillata). šiur|is, šiurė dkt. kas pasišiaušęs, pašiuręs: Višta šiurė. Koks čia šiurė ateina?.

kepurė - kepur|ė 1. galvos apdaras be atbrailų: Žieminė, ausinė kepurė kepurę užsidėti (užsimauti) ant galvos. Nu (si) imti kepurę. Galvos netekęs, kepurės verkia (folkloras). Sulig Jurgio ir kepurė (folkloras). 2. kas panašu į šį apdarą: Grybas su balta kepure, kepurėle. Avilio šiaudinė kepurė Malūno kepurė Ant gubų dedamas kepurės, kad nesulytų. ą kepurę...

aure - aure dll. antai, štai, ten: A. ir jis ateina.

briedgaurė - briedgaurė bot. varpinių šeimos šiurkštus, sausas, tankiakeris augalas (Nardus).

tauruoti - tauruoti.

taurumas - sukelti perduoti tiesiogiai iš kietosios garų ir kondensuoti būvis kietas [Prancūzų sublimer, iš Lotynų sublimare] A (1), ypač orumo ar garbės (2) pakelti arba išaukštinti teikti prabangiau (grynumas arba kompetencija) b konvertuoti (kažkas prastesni) į kažką aukštojo verta didingas, grand, arba išaukštintas minties, išraiškos, ar būdu, b neapmokėtų dvasi...

taurinti - taurin|ti, taurina, taurino 1. daryti taurų, tauresnį: Darbas taurina žmogų. 2. apdoroti, kad būtų dailesnis, geresnis: Audinius, kailius taurinti taurinimas taurintojas, taurintoja dkt.

šliurė - šliur|ė 1. šlepetė: Įsispirk į šliures. 2. medpadis be užkulnio: Vaikšto po lauką su šliurėmis. 3. niek. pasileidėlė, ištvirkėlė.

didburė - didburė didžioji, apatinė burė.

taurinimas - vienas veiksmas arba procesas, kuris suknelės b tokio teisės akto arba proceso aa padažu instancija pridedant prie patiekalas (kaip salotų) ba prieskoniais mišinys paprastai naudojamas kaip įdaru (kaip ir naminių paukščių) medžiagos (tepalo arba marle) taikoma siekiant apsidrausti nuo pažeidimas ar žaizdų b apvaisinimo medžiagą (kaip mėšlo arba komposto)

Tauras - tauras 1. zool. išnaikintas dykaragis, iš kurio kilę galvijai (Bos primigesnius). 2. stat. tilto, užtvankos atrama: Polinis t.

pašiūrė - pašiūr|ė prie trobesio pristatyta pastogė padargams, malkoms ir kt. sudėti: Įstumk vežimą į pašiūrę. Malkas krausime pašiūrėje.

taurininkas - taurininkas istor. asmuo, kuris paduodavo puotaujantiems taures su gėrimais (ppr. didžiūnų rūmuose); Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės garbės pareigūnas.

tauromachija - tauromachija.

tauriamintis - tauriamint|is, tauriamintė kuris taurių, kilnių minčių: Tauriamintis žmogus.