Žodžių tamsta reikšmės

tamsta - tamst|a asm. įv. tu (mandagi kreipimosi forma į antrąjį asmenį ir antruosius asmenis): Kaip tamsta gyveni? Aš pas tamstą vakar buvau. Kur tamstos važiuojate? Prašau tamstas prie stalo. Ar tamstelė seniai čia lauki? tams|ti, tamstta, tamsto tamsėti.
tamsa - tams|a priešingai šviesa. 1. šviesos nebuvimas: Miško tamsa 2. vakaro ar nakties būvis: Aušra aušo, tamsa temo. Dirbdavome nuo tamsos ligi tamsos. Grįžome su tamsele (temstant). 3. prk. nemokšiškumas, tamsuoliškumas: Laikyti žmones tamsoje.
tamsvas - tamsv|as, tamsva kiek tamsus, apytamsis: Vyšnių tamsvi lapai. tamsvai prv.: tamsvai mėlynas.
tamsuma - tamsum|a 1. tamsi vieta: Ką jūs ten darote tamsumoje? 2. tamsusis laikas: Išėjo pačioje tamsumoje. 3. tamsa: Tokia tamsuma, nieko nematyti. 4. prk. blogybė, priespauda: Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina.
tamsiai - tamsiai, tamsiai prv. -> tamsus: T. raudonas.
tamsu - neturi arba iš dalies neturi šviesos negauna, o tai rodo, perduoti, ar spinduliuoja šviesą
tamsėti - tamsė|ti, tamsėja, tamsėjo 1. darytis tamsesniam: Naktis vis labiau tamsėjo. 2. darytis juosvam: Nuo saulės veidas tamsėja. 3. prk. darytis atsilikusiam. tamsėjimas.
tamsuoti - tams|uoti, tamsuoja, tamsavo 1. pradėti temti: Jau tamsuoja, skubėkime namo. 2. būti tamsiam: Vėsiu žalumu tamsuoja parkas. Raiste tamsavo akivaras. 3. dunksoti tamsoje: Buvo matyti neaiškus tamsuojantis pastatas. 4. užstoti šviesą: Nestovėk prie lango - tamsuoji man. tamsavimas.
tamsumas - neturi arba iš dalies neturi šviesos negauna, o tai rodo, perduoti, ar spinduliuoja šviesą
tamsokas - tamsok|as, tamsoka gana tamsus, apytamsis: Lauke tamsoka. tamsokai prv.: tamsokai nusidažė audeklas.
tamsinti - tamsin|ti, tamsina, tamsino, tamsin|ti, tamsina, tamsino 1. daryti tamsų; užstoti šviesą: Kambarį tamsina medžiai. Šešėlis tamsino jos veidą. 2. prk. daryti atsilikusį: Tamsinti žmonių sąmonę. tamsinimas tamsintojas, tamsintoja dkt.
tamsus - tams|us, tamsi (4, 3) priešingai šviesus 1. kuris be šviesos, apgaubtas tamsos: Tamsus kambarys. tamsutėlė naktis. tamsu kaip maiše. 2. juosvas, nešviesus: Tamsūs drabužiai, plaukai. Tamsūs debesys. Tamsus veidas. 3. prk. liūdnas, slegiantis: Tamsios mintys. 4. prk. abejotinas, negeras, prastas: tamsi praeitis. Tamsūs jo darbeliai. 5. prk. nemokytas, atsilikęs: T...
tamsis - tams|is tamsumas, tamsa: Atsikėlė dar su tamsiu. tamsyje bijosiu pareiti.
tamsžalis - tamsžal|is, tamsžalė, tamsžal|is, tamsžalė tamsiai žalias: tamsžalės akys.
tamsinimas - aktas ar procesas atspalvių įspaudžiami arba spalvos atspalvio, pagamintą pagal tonavimo
tamsiaodis - tamsiaod|is, tamsiaodė kuris tamsios odos.
tamsoje - naudojamas kaip funkcija žodžio nurodyti įtrauktį, vietą, arba poziciją tam tikrose ribose
tamsėjimas - nuobodu ar sunaikinti arba jei blizgesį oro, dulkių ir purvo dirvožemio, dėmių sumenkinti geros kokybės Nadwerężyć
tamsybė - neturi arba iš dalies neturi šviesos negauna, o tai rodo, perduoti, ar spinduliuoja šviesą
tamsraudonis - tamsraudon|is, tamsraudonė, tamsraudon|is, tamsraudonė tamsiai raudonas.
tamsiaveidis - tamsiaveid|is, tamsiaveidė kuris tamsaus veido.
tamsybininkas - tamsybinink|as, tamsybininkė dkt. prietarų skleidėjas; sąmonės temdytojas.
tamsuoliškas - tamsuolišk|as, tamsuoliška -> tamsuolis 2: Tamsuoliškas supratimas. tamsuoliškumas Žiūrėk: [tamsuolis].
tamsuolis - tamsuol|is, tamsuolė dkt. 1. kas tamsaus gymio. 2. prk. nemokša, obskurantas.
tamsrudis - tamsrud|is, tamsrudė, tamsrud|is, tamsrudė tamsiai rudas.
tamsiaplaukė - neturi arba iš dalies neturi šviesos negauna, o tai rodo, perduoti, ar spinduliuoja šviesą
tamsiaplaukis - tamsiaplauk|is, tamsiaplaukė kuris tamsių plaukų.
tamsmėlynis - tamsmėlyn|is, tamsmėlynė, tamsmėlyn|is, tamsmėlynė tamsiai mėlynas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž