Žodžių talką reikšmės

talka - talk|a 1. telktinis darbas, nemokama tarpusavio pagalba: Kūlimo talka Šeštadienio talka 2. padėjimas dirbti, pagelbėjimas: Ateiti kam į talką. 3. prk. sutelkti žmonės, talkininkai: Didelė talka susirinko. Su talka greit nupjausime. Vienas vyras - ne talka (folkloras).

talkus - talk|us, talki noromis einantis į talką, paslaugus.

talkas - talk|as vandeninis magnio silikatas, vartojamas medicinoje, kosmetikoje ir technikoje: talko milteliai.

alka - alka zool. šiaurės jūrų pakraščių už varną didesnis paukštis balta papilve (Alca torda).

talkinti - talkin|ti, talkina, talkino padėti dirbti, eiti į talką: Mes jums talkinome, kada gi jūs mums talkinsite? Žemėlapį parengė talkinami kalbininkų. talkinimas talkintojas, talkintoja dkt.

valka - valka tarm. klanas: Po lietaus ant kelio valkos stovi 2 valka tarm. oro traukimas, trauksmas: Kad susidarė v., tai net pelenus traukia į kaminą.

malka - malk|a 1. pagalys kurui: Sausa malka 2. krūva, rietuvė: Suskaldytus medžius reikia į malką sukrauti. Malka knygų. 3. kortų komplektas.

smalka - smalk|a žem. saulės neapšviečiama, smelkiama vieta, paunksnė, pavėsis: Tas vaikas išblyškęs, išbalęs kaip medis, smalkoje augęs 2 smalka 1. lakas (antspaudams). 2. bot. kryžmažiedžių šeimos vaistinis darželių augalas (Cheiranthus): Geltonžiedė smalka (Ch. chairi).

talkininkas - talkinink|as, talkininkė dkt. talkos dalyvis, pagalbininkas.

apdulka - apdulkà smulkios anglies ar grafito dulkės, kuriomis išbarstomas metalo liejamųjų formų vidus.

marsalka - maršalka v. 1. istor. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės įvairaus rango pareigūnas: Didysis m. (vyriausias didžiojo kunigaikščio dvaro ministras, ponų tarybos pirmininkas). Dvaro (rūmų) m. (didžiojo maršalkos pavaduotojas). Pavieto m. Bajorų m. Teismo m. 2. bažnyčios ar vestuvių iškilmių, apeigų tvarkdarys.

išvalka - išvalka 1. eketė, pro kurią išvelkamas tinklas, ištrauka. 2. kas išvelkama, ištraukiama (iš ežero), valksmas.

talkininkauti - talkinink|auti, talkininkauja, talkininkavo būti talkininku, talkinti. talkininkavimas.

spargalka - aa mažas arklys, ypač bet koks keletą labai mažų kresnas gyvūnų veislių pažymėti jų švelnumo ir ištvermės ba Bronco, mustang, ar panašios arklys vakarinėje Jungtinių Amerikos Valstijų c lenktyninis arklys paprastai naudojamas daugiskaitos kažką mažesnio nei standartiniai aa mažų alaus stiklo ba mažas likeris stiklas paprastai turintis vienos uncijos užs...

savidulka - savidulka bot. apsidulkinimas to paties žiedo arba tos pat veislės augalo žiedadulkėmis.

maršalka - maršalka v. 1. istor. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės įvairaus rango pareigūnas: Didysis m. (vyriausias didžiojo kunigaikščio dvaro ministras, ponų tarybos pirmininkas). Dvaro (rūmų) m. (didžiojo maršalkos pavaduotojas). Pavieto m. Bajorų m. Teismo m. 2. bažnyčios ar vestuvių iškilmių, apeigų tvarkdarys.

špargalka - . špargálka (шпapгaлкa). 1. prirašytas raštelis, lapelis. 2. lapelis, knygutė su užrašais, kuriais moksleiviai slapta naudojasi: Kur aklas kalimas, ten ir špargalkos.

pilka - 2d grafas 1764-1845 Charles Pilka angl. valstybininkas; svarbiausias min. (1830-1834)

polka - polka čekų kilmės greitas porinis šokis; to šokio muzika.

kulka - kulka mažas kūgio pavidalo šaudmuo: Šautuvo k. Revolverio k. Lekia kaip k. (labai greitai).

kryžmadulka - kryžmadulka bot. apsidulkinimas tos pačios rūšies kito augalo žiedadulkėmis.

žemėvilka - žemėvilka žem. rogių kelio vieta be sniego: Ž. pavažoms paėda. Tokia ž. - rogėmis nepavažiuosi.