Žodžių sukibti reikšmės

sukibti - sukib|ti, sukimba, sukibo 1. daugeliui įsikibti: Į mane sukibo vaikų būrys. 2. sulipti, susijungti: Klijuojami lapai gerai sukibo. Žemės laikosi sukibusios. 3. susiimti rankomis, susikabinti: Visi sukibę sukosi. sngr.: Mergaitės vaikščiojo susikibusios. 4. pradėti muštis, bartis, ginčytis, susiimti: Abu sukibo peštis. sngr.: Jie smarkiai susikibo, vos nesusimuš... [Daugiau..]
susikibti - norėdami užrakinti kartu suvienyti sujungti taip, kad judėjimo ar bet kurios dalies veikimas yra ribotos, kitą kokybę, valstybės, prasme, ar yra blokuojami susitarimas, pagal kurį iš vienos pusės ar mechanizmo veikimas automatiškai didinamas arba apsaugo operaciją instancijos kito [Daugiau..]
kibti - kib|ti, kimba, kibo 1. kabintis, segtis, lipti: Sakai kimba prie rankų. 2. lipti (apie ligas): Liga kimba žmogui (prie žmogaus). 3. griebti, tverti: Į plaukus kam kibti Šuo į koją kibo. Žuvis kimba. 4. priekabių ieškoti, įkyriai lįsti, kabinėtis: Ko tu kimbi prie manęs? Kimba prie merginų. 5. prk. kabintis, mestis, pritapti: Šaltis į nagus kimba. Jam juokas k... [Daugiau..]
sukibimas - kibìmas 1.→ kibti 1: Skudrus dalgis turia kibìmą į žolę, neatsipjauna 2.kabinėjimasis, kibinimasis:Ma[n] tie kibimai nepatinka 3.ėmimasis darbo:Ryto[j] būs kibìmas į šieną 4.puolimas:Nė kokio kibìmo nebdaro, tik ginas 1.→ įkibti 1: Vinių įkibimo [į medį] stiprumas 2. uždarbis:Įsikibìmo kito nėr,... [Daugiau..]
įsikibti - imtis arba pasinaudoti nekantriai sagtimi arba apimti ypač pirštų ar rankų įsitverti su protu suvokti pasiekti arba pabandyti ką nors iš nevilties drąsiai veikti, rankena b apima surengti, kontroliuoti ginklų b maitinimo nepasiekiamoje areštavimo ir laikymas arba pasiekti [Daugiau..]
pakibti - pakib|ti, pakimba, pakibo laikytis pasikabinus, pakabti: Jis pakibo ore. Dvi ašaros pakibo jam ant blakstienų. prk.: Karo grėsmė buvo pakibusi ties mumis. pakibimas. [Daugiau..]
įkibti - įkib|ti, įkimba, įkibo 1. įsikabinti, įsisegti: Įkibti kam į plaukus. įkibo erkė. sngr.: Laikosi įsikibęs į tvorą. 2. prk. smarkiai įsitraukti, įnikti: Įkibti į darbą. įkibimas. [Daugiau..]
apkibti - kìbti,kim̃ba, kìbo1. kabintis, segtis, lipti prie ko:Purvas kibo prie naginių, kone kas žingsnis reikėjo plėšte plėšti koją Minkyk, jei dar prie rankų kim̃ba [tešla] Kibiraĩ kim̃ba prie drabužio Kibių sėklos kim̃ba prie žmonių rūbų Knypkis nenor kibti Šalta, lūpos kimba Pakaitę miltai, dėl to ir duo... [Daugiau..]
atkibti - kìbti,kim̃ba, kìbo1. kabintis, segtis, lipti prie ko:Purvas kibo prie naginių, kone kas žingsnis reikėjo plėšte plėšti koją Minkyk, jei dar prie rankų kim̃ba [tešla] Kibiraĩ kim̃ba prie drabužio Kibių sėklos kim̃ba prie žmonių rūbų Knypkis nenor kibti Šalta, lūpos kimba Pakaitę miltai, dėl to ir duo... [Daugiau..]
prikibti - prikib|ti, prikimba, prikibo 1. prisikabinti, prilipti: Ant drabužių prikibę siūlų. Marškiniai prie nugaros prikibo. 2. prilipti (apie ligą): Džiova prie jo prikibo. Jam dusulys prikibo. 3. įkyriai lįsti, prisikabinti (prašant, siūlant ir pan.): Kad prikibo jis prie manęs- duok ir duok. 4. ieškoti ar rasti priekabių: Ko tu prie mūsų prikibai?! Dirbk, kad niek... [Daugiau..]