Žodžių spirti reikšmės

spirti - spir|ti, spiria, spyrė 1. smogti koja: Spyrė į užpakalį ir išvarė. Spyrė (su) koja šunį. Tas arklys spiria. 2. remti: Sieną spirti, kad nekryptų. 3. iš stangrumo spausti: Spyruoklė spiria atgal. 4. šnek. trenkti: Perkūnas spyrė į medį. 5. versti ką daryti: spiria važiuoti. Vargo spiriamas. spyrimas.
spirtis - spir|tis, spiriasi, spyrėsi 1. grūstis, stumtis: Ledai prie tilto spiriasi. prk.: spiriasi visi darbai į krūvą. 2. priešintis, nesutikti: Jis spiriasi kiek galėdamas. Spyrėsi visomis keturiomis. Ar spirsies prieš valdžią? 3. basnirčiom autis: Aš spirsiuos į batus. spyrimasis.
atspirti - spìrti,-ia, spýrė1. smogti, mušti koja:Spýrė į užpakalį ir išvarė Ašvienis spýrė jaijai patvykst Jauna karvelė, ana spìrs, nepamilš nėkas Mūsų karvė nèspira: nors atsigulęs milžk Spìrt kelia vis koją teliukas Briedis pult nepuola, ale jei lįsi, tai labiausiai spìria Spirti į žemę ...
išspirti - išsp|irti, išspiria, išspyrė 1. spiriant pašalinti: Išspirti iš aikštės sviedinį. 2. prk. išmesti, pašalinti: Netinginiauk - išspirs tave iš darbo. išspyrimas.
irti - irti, yra (irsta), iro 1. skaidytis į dalis, byrėti, griūti: Pamatai yra. Jungiamasis audinys yra (med.). 2. leistis iš siūlių, rykšti: Siūlė jau irsta. Maišas yra, grikiai byra (juok.). 3. bjurti, blogėti (apie orą, sveikatą): Ligonio sveikata baigia i. 4. prk. krikti, gesti: Jų vienybė pradėjo i. Nervai yra. irimas.
apmirti - mir̃ti,mìršta (mìra ), mìrė 1.netekti gyvybės, nustoti gyventi:Aš nenoriu mirti, nei žemelėj pūti, – aš gyventi trokštu su tavim drauge Mirė žmonys, it lapas rudenį krito Sunku mirti be vilties, savo gyvenimo tikslo nepasiekus Kad neleisi tą dukrelę, tai aš mirsiu šiuos meteliuos Aš mirštu be vaikų Dar nèmi...
apvirti - vìrti,vérda (-a vera ), -ė 1. kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros Grynas vanduo esant vienos atmosferos slėgiui verda 100° temperatūroje Jau vérda ar teip šniokia? Tuoj tuoj, jau patekšlėja, tuoj jau vir̃s! Kelmai dega, smala tirpsta, vérda i bėga į apačią, į tą bosą Ir kaip pradės kaisti ir virti [švinas],...
atsispirti - daryti save taip, kad būtų neutralizuoti arba nugalėti
girti - gir|ti, giria, gyrė kelti tai, kas gera: Gerą vaiką visi giria. Darbas meistrą giria. Negirk dienos be vakaro (folkloras). sngr.: Būk girtinas, bet nesigirk (folkloras). gyrimas gyrimasis.
dirti - dirti, diria, dyrė 1. lupti, maukti: Aviai kailį dirti 2. nešioti, plėšti: Naują drabužį dirti 3. tvoti, mušti, plakti: Žada tave dirti dyrėj|as, a dkt. dyrik|as, ė dkt. dyrimas.
atskirti - skìrti,-ia, skýrė 1.valant atrinkti, atmesti, kas netinkama Puikiai skìria arputė kūkales ir viską Čia pirmlakai, čia antrininkai, čia žolelės, – pati mašiną skýrė Par vėjį ka leido, grūdus neskýrė Nečysti grūdai, su pelais buvo, visai neskýrė Mašina ta toki buvo, kad ana su visais pelais, su visku...
atsiirti - stumti valtis, irklai labui arba jei irklų varyti, stumti arba jei su irklais, B (1) dalyvauti (irklavimo rungtynės) (2) konkuruoti su irklavimo (3 ) traukti (irkluotojas) įgulos transporto irkluotojas sraigtu valtis objektų išdėstyti paprastai tiesia linija
apibirti - bìrti,bỹra (-sta, bir̃na bỹrna), -o 1.byrėti, bertis, kristi, kraičioti Matyt, negerai sudėjo lubas, kad spaliai bỹra Nuo sienų tinkas bỹra Kasant duobę, žemės atgal bỹra Kruša bỹra Tas maišas buvęs kiauras, grūdai bìrsta Miltai bỹrna iš maišo Rugiai priėję bìrsta iš ...
išskirti - išsk|irti, išskiria, išskyrė 1. atskirti iš krūvos, būrio: Išskirti besipešančius. Ir išskyrė mane jauną iš seselių pulko (d.). sngr.: Jie jau išsiskyrę (atskirai) gyvena. 2. atidalyti, atriboti: Kai kurie sakinio dėmenys išskiriami kableliais (gram.). sngr.: Mūsų keliai išsiskyrė. 3. išleisti iš savęs: Skrandžio sienelių liaukos išskiria tam tikra...
atirti - ìrti,ỹra (iñra, ir̃na, ìrsta), ìro 1.griūti, byrėti į dalis:Molis ỹra, suiro Sutapyk duoną, kad iñra kepant Graudi žemė neglaistos ant žambio, ale ìrsta ariant, t. y. skleidžias Muilas nedžiovintas lomomis ìrsta, į drabužį trinant Karčemos ìrsta pri mūsų Paminėtina ežer...
apsigirti - gìrti,-ia, gýrė1. kelti kieno gerąsias puses, aukštinti, garbinti:Gyrė valstiečiai vasarą Ji dainavo tada vakarėly, ir visi gyrė ją Kiekvienas savo gìria Aš tai negaliu gìrti Ir jas mūsų tėvų tėvai gìrt nenorėjo Ką ten gìrti nègiriamą daiktą Buvo giriamà gryčia(garbinga, gero vardo) Gi&...
išsivirti - aktas ar procesas formavimo, todėl, daro, arba ateina į gerovę
atsiskirti - nustatyti arba Nošķelties atjungti, nutraukti B skirtumą tarp diskriminuoti, atskirti
įbirti - įbir|ti, įbyra, įbiro įbyrėti. įbirimas.
iširti - išir|ti, išyra (iširsta), iširo 1. išsiskaidyti į dalis: Raištis nutrūko, ir ryšulys iširo. 2. ištrūkinėti, atsileisti: Prastas siuvėjas - siūlė iširo. 3. prk. pakrikti, sužlugti: iširo jų vienybė. Vestuvės iširo. iširimas.
atvirti - vìrti,vérda (-a vera ), -ė 1. kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros Grynas vanduo esant vienos atmosferos slėgiui verda 100° temperatūroje Jau vérda ar teip šniokia? Tuoj tuoj, jau patekšlėja, tuoj jau vir̃s! Kelmai dega, smala tirpsta, vérda i bėga į apačią, į tą bosą Ir kaip pradės kaisti ir virti [švinas],...
išsiskirti - remti save stačias pozicijos b kojų iki nustatyto aukščio, kai visiškai stačias
išvirti - išvirti, išverda, išvirė 1. verdant pasidaryti tinkamam: Bulvės jau išvirė. Vakarienė dar neišvirė. 2. verdant pagaminti: Ar pietūs jau išvirti? sngr.: Išsiviriau sriubos. išvirimas.
ištirti - ištirti, ištiria, ištyrė moksliškai išnagrinėti, išaiškinti: Ištirta, kas čia kaltas. I. nelaimės priežastis. I. atomo sandarą. ištyrimas.
išnirti - išnir|ti, išnyra, išniro 1. iškilti (į paviršių): Ruonis išniro iš vandens. 2. staiga pasirodyti: Iš rūko išniro kalnai. Mėnulis išniro iš debesų. 3. išsimauti, išsinerti: Beregint jis išniro iš kailinių (išsivilko). 4. išbėgti, išsprukti: išniro pro duris. išnirimas 2 išnir|ti, išnyra, išniro 1. išeiti iš sąnario: Ranka išniro. 2. išsinarin...
išmirti - išmirti, išmiršta, išmirė daugeliui, visiems mirti: Per tuos metus daug žmonių išmirė. išmirimas.
išgirti - išgirti, išgiria, išgyrė labai pagirti, iškelti, išaukštinti: Ją ten visi išgyrė. sngr. išgyrimas.
išbirti - išbir|ti, išbyra, išbiro išbyrėti, iškristi: Aguonos išbiro. išbirimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž