Žodžių salis reikšmės

salys - asmuo ar jų grupė, atsižvelgiant vieną pusę klausimą, ginčą, ar konkursas nukreipiant vyriausybės politiką organizuojamų asmenų grupė, asmuo ar jų grupė dalyvauja veiksmo ar reikalas
saliskas - šališk|as, šališka nepagrįstai palaikantis kurią nors šalį, neobjektyvus: Šališkas žmogus. šališkai prv.: šališkai pasielgti. šališkumas.
saliskumas - neteisybė, neteisybė neteisybės ar neteisingumo atvejis
apyaklis - apýaklis,-ė gana aklas, aklokas:Apýakliam žmogui ir akiniai nepadeda Kumelė apýaklė
asiūklis - asiūklis bot. vaistinis, nuodingas augalas nariuotais stiebais ir menturio pavidalo šakelėmis (Equisetum).
artikelis - artikelis gram. dalelytė, kuri pridedama kai kuriose kalbose prie daiktavardžio ir rodo giminės, apibrėžtumo ir kt. reikšmes; skirtis.
apyžalis - apyžal|is, apyžalė 1. beveik žalias: apyžalė pieva. 2. ne visai išdžiūvęs, iškepęs, prinokęs: Apyžalis šienas.
apytikslis - apytiksl|is, apytikslė beveik tikslus. apytiksliai prv.: Mano laikrodis eina apytiksliai.
apykvailis - apykvail|is, apykvailė bent kiek kvailas.
apuokėlis - apuokė̃lis. nedidelis pelėdų šeimos paukštis (Otus scops): Apuokėlis minta smulkiais žinduoliais.
apsišaukėlis - apsišaukėl|is, apsišaukėlė dkt. 1. kas dedasi kitu, neteisėtai savinasi kokį titulą ar svetimą vardą. 2. kas kuo apsišaukęs, išsigyręs, išsigarsinęs: Tas apsišaukėlis gyrėsi turįs tūkstančius.
apsidraudėlis - apsidraudėl|is, apsidraudėlė dkt. menkinamai kas apsidraudžia nuo nemalonumų.
apsiblausėlis - apsiblausėl|is, apsiblausėlė dkt. kas neišsimiegojęs, apsnūdėlis.
Aristotelis - 384-322 prieš Kristų Graikų Philos.
apšepėlis - apšepėl|is, apšepėlė dkt. kas apšepęs, apsileidęs: Tas apšepėlis nė barzdos nenusiskuta.
aptvarėlis - archajiškas apsaugos gynybos aa užtvankos, siekiama užkirsti kelią pabėgti ar įsibrovimo ar pažymėti ribą priemonės, ypač kliūtis, pranešimų ir vielos ar lentelių b nesvarbu barjerinę ar sienos linijos
apsukruolis - apsukruol|is, apsukruolė dkt. kas apsukrus, moka gerai suktis, verstis.
apskurėlis - apskurėl|is, apskurėlė dkt. apskurusiais, apiplyšusiais drabužiais žmogus.
apžėlėlis - apžėlėl|is, apžėlėlė dkt. kas apžėlęs plaukais, barzda: Nebūk toks apžėlėlis, apsikirpk.
apsnūdėlis - apsnūdėl|is, apsnūdėlė dkt. kas apsnūdęs.
apsmurgėlis - apsmurgėl|is, apsmurgėlė dkt. šnek. kas apsmurgęs, paniurėlis.
apskretėlis - apskrẽtėlis,-ė kas apskretęs, nešvarus:Bliūdas apskrẽtėlis Tą apskrẽtėlį ėriuką reikėtų ištrinkt Toks apskrẽtėlis nė iš numų negali išeiti Ei, tu apskrẽtėle, negali išsiplauti savo sijono!
apsivylėlis - apsivýlėlis,-ė apsivylęs žmogus:Kiti vyriškį laikė dideliu apsivylėliu ir nevykėliu
apsirijėlis - apsirìjėlis,-ė kas apsirijęs, apsivalgęs:Tas apsirìjėlis vėl serga
apsimetėlis - apsimetėl|is, apsimetėlė dkt. kas apsimetęs, veidmainys. apsimetėlis zool. smulkus, vorą primenantis vabalas, kuris pabaidytas dedasi esąs negyvas (Ptinus, Niptus).
apsigimėlis - apsigimėl|is, apsigimėlė dkt. kas iš prigimties yra su fizinėmis ar psichinėmis ydomis.
apvalkalėlis - pridėti arba apglėbti visiškai ar tarsi su danga Mount puolimą apie (priešo šoninė)
apsileidėlis - apsileidėl|is, apsileidėlė dkt. menkinamai kas apsileidęs, nešvarus, netvarkingas, nevala.
arklys - arklys 1. darbinis gyvulys: Bėras, širmas, juodas a. A. karpo ausimis. Pažabojo, pabalnojo, pasikinkė arklį. Ant arklio joja. Dirba kaip a. (sunkiai). 2. sport. gimnastikos prietaisas pratimams ir šuoliams. Arklio galia (tech. mašinos galios vienetas). Arklio rūgštynė (arkliarūgštė).
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž