Žodžių rysketi reikšmės

isrysketi - išryškė|ti, išryškėja, išryškėjo pasidaryti ryškiam: Vaizdas išryškėjo. Ketinimai išryškėjo. išryškėjimas.
trasketi - traškė|ti, traška, traškėjo 1. su garsu lūžinėti, braškėti: Šakos traška. Ledas traškėjo. 2. spragant degti: Laužas traška. 3. šnek. daug ir be reikalo kalbėti, tauškėti. 4. šnek. negaluoti: Jau kelinti metai traška. traškėjimas.
tarsketi - tarškė|ti, tarška, tarškėjo 1. išduoti virpamą duslų garsą, barškėti: Ratai tarška važiuojant. Lėkštės tarška. Tarškynė tarška. 2. šnek. niekus arba daug kalbėti, pasakoti. tarškėjimas.
cirsketi - čirškė|ti, čirška, čirškėjo 1. čirpti, čirkšti: Strazdai tik čirška vyšniose. Žvirbliai pradėjo čirškėti 2. girgždėti: Langinės, sniegas čirška. 3. spirgėti: Keptuvėje spirgučiai čirškėjo. 4. prk. piktai plonu balsu kalbėti, bartis: Pasakyk jai ką, ir pradeda čirškėti čirškėjimas.
cersketi - čerškė|ti, čerška, čerškėjo 1. tarškėti, žvangėti: Pančiai, pentinai čerška. 2. čiauškėti, čiulbėti: Žvirbliai čerška. 3. prk. garsiai ir daug kalbėti: Vaikai čerška. čerškėjimas.
brasketi - braškė|ti, braška, braškėjo 1. išduoti lūžimo garsą; traškėti: Medis, ledas, vežimas braška. 2. prk. smarkiai šalti: Dieną teška, naktį braška (folkloras). 3. šnek. negaluoti: Jis jau seniai braška. Toli braška (nėra ko viltis). braškėjimas.
barsketi - barškė|ti, barška, barškėjo 1. išduoti trumpų aštrių garsų virtinę: Ratelis, vežimas, barškalai barška. Čerška barška pentinėliai (d.). Dantys barška nuo šalčio. 2. šnek. daug ir tuščiai kalbėti, plepėti: Liaukis barškėjęs. barškėjimas.
ispysketi - išpyškė|ti, išpyška, išpyškėjo šnek. su triukšmu išvažiuoti: Vestuvininkai išpyškėjo į jaunojo tėviškę. išpyškėjimas.
dzersketi - džerškė|ti, džerška, džerškėjo daužantis ar trinantis sukelti aštrų, stiprų garsą, žvangėti, čerškėti: Stiklai džerška. Čerška džerška pentinėliai ant mano kojelių (d.). džerškėjimas: Pasigirdo grandinių džerškėjimas.
isbarsketi - išbarškė|ti, išbarška, išbarškėjo 1. barškant išbyrėti: išbarškėjo langas. 2. barškant išvažiuoti: išbarškėjo iš kiemo. 3. šnek. išplepėti: Viską išbarška, ką tik išgirsta. išbarškėjimas.
plesketi - pleškė|ti, pleška, pleškėjo 1. su garsu, smarkai degti: Tik pleška beržinės malkos. 2. teškėti: Vandenyje pleškėjo irklai. 3. šnek. daug šnekėti, plepėti: Ką tu čia pleški vėjus! 4. šnek. smarkiai ką daryti: Kur pleški (eini)?Puodas jau pleška (verda). pleškėjimas.
moterisketi - moteriškė|ti, moteriškėja, moteriškėjo moterėti.
paaisketi - paaiškė|ti, paaiškėja, paaiškėjo pasidaryti aišku, suprantama: Uždavinio sprendimas visiems paaiškėjo. Greitai paaiškėjo, kad jis nekaltas. paaiškėjimas.
isaisketi - išaiškė|ti, išaiškėja, išaiškėjo pasidaryti aišku, paaiškėti: Dabar jau viskas išaiškėjo. išaiškėjimas.
ciausketi - čiauškė|ti, čiauška, čiauškėjo 1. čirškėti, čiulbėti: Žvirbliai, strazdai, lakštingala čiauška. 2. greitai, gyvai, linksmai kalbėti: Vaikas linksmas, sveikas, tik čiauška. čiauškėjimas.
druskėti - druskė|ti, druskėja, druskėjo prisigerti druskos: Jūros vandens užliejamos vietos pradėjo druskėti druskėjimas.
isplesketi - išpleškė|ti, išpleška, išpleškėjo 1. pleškant išdegti: išpleškėjo visi lydimai. 2. šnek. visu smarkumu kam pasidaryti: išpleškėjo (išvirė) kruopos. Visi išpleškėjo (išėjo) į miestą. išpleškėjimas.
įdruskėti - įdruskė|ti, įdruskėja, įdruskėjo knyg. prisigerti druskos, pasidaryti druskingam; įsūrėti. įdruskėjimas.
džerskėti - džerškė|ti, džerška, džerškėjo daužantis ar trinantis sukelti aštrų, stiprų garsą, žvangėti, čerškėti: Stiklai džerška. Čerška džerška pentinėliai ant mano kojelių (d.). džerškėjimas: Pasigirdo grandinių džerškėjimas.
viskėti - viskė|ti, viska, viskėjo virpėti, krutėti: Oras įkaitęs ima viskėti viskėjimas.
tuskėti - tuskė|ti, tuska, tuskėjo 1. bildėti, pykšėti: Staklės tuska (audžiant). 2. plakti, mušti (apie širdį). tuskėjimas.
padrioskėti - padrioskė|ti, padrioskėja, padrioskėjo 1. subildėti, supoškėti: Kad padrioskėjo iš šautuvo, net miškas nuskambėjo. 2. griūti, virsti (su triukšmu): Kad padrioskėjo skersai kelio medis! padrioskėjimas.
vaiskėti - vaiskė|ti, vaiskėja, vaiskėjo darytis vaiskiam, vaiskesniam: Oras ėmė vaiskėti vaiskėjimas.
tviskėti - tviskė|ti, tviska, tviskėjo ryškiai blizgėti, žibėti, tvaskėti, spindėti: Žaibai pradėjo tviskėti Žvaigždės tviska. Tviska bangos, upė. Auksu tviska raidės. Žiba tviska kamanėlės (d.). tviskėjimas: Batų tviskėjimas - kaip stikliniai!.
tvaskėti - tvaskė|ti, tvaska, tvaskėjo 1. įvairiomis spalvomis šviesti, blizgėti: Žiba tvaska pentinėliai (d.). Tvaska darželis. Ji visa šilkuose tvaskėjo. 2. plakti: Tvaska širdis iš džiaugsmo. 3. šnek. plepėti: Niekus tvaskėti tvaskėjimas.
pliskėti - pliskė|ti, pliska, pliskėjo 1. smarkiai degti, liepsnoti. 2. blizgėti, žibėti: Tviska pliska kaspinėliai (d.). pliskėjimas.
suviskėti - suviskė|ti, suviska, suviskėjo imti viskėti: suviskėjo sujudo jūra iš pat dugno. suviskėjimas.
sutviskėti - sutviskė|ti, sutviska, sutviskėjo imti tviskėti; trumpai tviskėti: Žiburiais sutviskėjo miestas. sutviskėjo plieno kardas. sutviskėjimas.
sutvaskėti - sutvaskė|ti, sutvaska, sutvaskėjo suplakti, sutvaksėti: Džiaugsmu sutvaskėjo širdis. sutvaskėjimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž