Žodžių rukana reikšmės

kana - kana dll. tarm. žr. kažin (ppr. vartojama samplaikose, pvz.: kana kada, kana kaip, kana koks ir kt.) 2 kana bot. atogrąžų kilmės darželių augalas, kurio žiedo žemutinė dalis panaši į švilpynę, pypytė (Canna).
nuokana - nuokana bot. skėtinių šeimos dumble augantis labai nuodingas augalas (Cicuta).
rūkanas - rūkan|as, rūkana miglotas, ūkanotas: rūkana diena.
driekana - driekan|a 1. kas nors besidriekiantis, išsidriekęs: Plaukų driekanos. 2. žr. brienė.
alkana - alkanà [arab. al hinna — chna (tokie dažai)]: 1. daugiametė žolė Alcanna, paplitusi Viduržemio pajūrio srityse, iš A. tinctoria šaknų gaminami dažai; 2. natūralių dažų, gaminamų iš ežeininių (Boraginaceae) šeimos augalų, mišinys.
ūkana - ūkan|a šilto garuojančio oro ar kylančio rūko, rūkanos regimas sluoksnis: Ryto, rudens ūkanū. Pakilo ūkanos jūroje ūkan|as, ūkana žr. ūkanotas.
rūškana - rūškana 1. apsiniaukęs, rūškanas oras: Tokia r.: nei lietus, nei giedra. 2. prk. prasta nuotaika, suniurimas, apsiblausimas.
draiskana - dráiskana draĩskana 1.apdriskėlis, skarmalius:Apiplyšus kai draĩskana, – apsivilk bent prie svečių gražesne suknele 2. kas greitai drabužius nuplėšia.3.nerimtas žmogus, pliuškis:Toji merga – tikra dráiskana ^ Nerimtas kaip Grizikų dráiskana
Toskana - regionas ŠV CEN Italija ribojasi su Ligūrijos
liekana - liekan|a 1. ko nors likusi dalis, likutis: Valgio liekanos. 2. mat. dalijant, likęs skaičius, mažesnis už daliklį. 3. tiesioginiam tikslui netinkamas likutis: liekanas atiduok paršams. 4. iš praeities likęs daiktas ar reiškinys: Tyrinėjame senovės liekanas. Praeities, karo liekanos.
katakana - katakan‖à, skiemeninio jap. rašto forma; ~os rašmenimis rašomi skoliniai iš Europos kalbų.
rūkalai - dujiniai produktai degių medžiagų, ypač organinės kilmės matomi smulkių dalelių, anglies ba dalelių suspensija buvimo dujų aa masės arba stulpelį B dūmų išsitepti dūmų ar garų dažnai nuo šilumos veiksmų drėgmės kažką kažkas, kad šiek tiek medžiaga, pastovumas, arba tokią vertę, kuri arba kuris užstotų (1) kažko (cigarečių) rūkyti (2) marihuan...
pleiskana - pleiskan|a smulki, byranti odos dalelė: Galva pilna pleiskanų. Nuo veido lupasi pleiskanos.
rūkas - rūk|as vandens garų, virtusių smulkučiais lašiukais ar ledėkiukais, prisisunkęs oras: Ryto rūkas Tirštas, skystas rūkas Balzganas, palšas rūkas Rūkas gaubia dangų. Iš pievų balti rūkai kyla.
rūkalius - rūkal|ius, rūkalė dkt. kas turi įprotį rūkyti tabaką.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž