Žodžių rudine reikšmės

rudinė - rudin|ė etnogr. milinė: rudine (rudinę) apsivilkęs.
rudinti - rudin|ti, rudina, rudino daryti rudą; rudai dažyti: Saulė rudina veidą. rudinimas.
rudimentas - rudimentas 1. biol. organas, neturintis ar neatliekantis pastebimos funkcijos. 2. prk. išnykusio reiškinio liekana.
audinė - audinė zool. brangiakailis žvėrelis su plaukiojamosiomis užpakalinių kojų plėvelėmis: Europinė a. (Mustela lutreola). Kanadinė a. (Mustela vison).
rudimentinis - rudimentin|is, rudimentinė nykstantis, liktinis: rudimentiniai organai.
rūdingas - rūding|as, rūdinga gausus rūdos. rūdingumas.
grumdynė - grumdynė skalbinių grumdomoji rumbuota lenta.
grandinė - grandin|ė 1. iš metalo grandžių padarytas raištis: Pririšti jautį prie grandinės. Šunį laiko už grandinės. Laksto kaip nuo grandinės paleistas. 2. tech. lanksti sunarstyta mašinų dalis: Konvejerio grandinė 3. daiktų, reiškinių virtinė: Kalnų grandinė Faktų, įvykių grandinė 4. fiz. eilė sujungtų elementų, sudarančių liniją: Srovės, įtampos gran...
blauzdinė - blauzdinė apsauginė (nuo šalčio, susibraižymo, venų išsiplėtimo ir pan.) kojinė be pėdos.
pagrindinė - pagrindìnė pagrindo linija:Trikampio, trapecijos pagrindinė
biliardinė - biliardinė patalpa žaisti biliardą.
eidinė - eidinė arklio risčia, keliant vienos pusės abi kojas kartu.
puodynė - puodyn|ė molinis puodas; jame telpantis kiekis: Pieno puodynė Pirkėjai graibstė žinomo puodžiaus nužiestas puodynes. Galva kaip puodynė (greit užmiršta).
iždinė - iždinė senoviškai vieta, kur laikomas valstybės turtas (pinigai); pinigų mokėjimo įstaiga.
blondinė - lininis, aukso, šviesiai ruda, arba šviesiai gelsvai rudos spalvos
rūdiškas - rū̃diškas,-a kuris rūdžių spalvos:Paalksninio baravyko (Gyrodon lividus) koto plaušai jautrūs paspaudimui, paspausti įgauna rūdišką spalvą rū̃diškai Jaunos mandžiūrinių kėnių šakutės dažniausiai apaugusios plonais rūdiškai raudonais plaukeliais
rūdijimas - rūdìjimas rūdýjimas → rūdyti:1.Geležiai apsaugoti nuo rūdijimo vartojami dažai 2.Slyvų lapų rūdijimą sumažina purkštimas bordo skysčiu prieš slyvų žydėjimą ir po jo Kalio trąšos javų rūdijimą tramdo 3.Buvo kojo[je] rožė, o daktarė pripažino, kad kaulo rūdìjimas → įrūdyti. → išrūdyti 1: ...
palaidinė - palaidinė lengvos medžiagos vyriškas drabužis, paprastai juosiamas juosta ar diržu: Kareivio p.
įpėdinė - vienas, kad taip; ypač vienas, kuris pavyksta sosto, pavadinimą, turto, įstaigai arba
įlaidinė - įlaidinė žr. palaidynė 3 Žiūrėk: [palaidynė].
griozdynė - griozdynė užgriozdinta vieta.
balandinė - balandinė patalpa, kur laikomi balandžiai.
bendraįpėdinė - kartu, bendras kartu
gadynė - gadynė senoviškai žr. laikotarpis, laikas, epocha.
lindynė - lindyn|ė 1. landa, landynė: Šiauduose pasidarė lindynes. 2. menka trobelė, landynė: Sudegusio sodžiaus žmonės gyveno lindynėse.
landynė - landynė 1. vieta, skylė įlįsti. 2. landa, urvas, ola, vieta pasislėpti. 3. menka, prasta trobelė, lūšna. 4. menkinamai nepadori užeiga.
lakdynė - lakdynė žaislinis aitvaras.
laidynė - laidynė 1. įkaitinamas įrankis drabužiams lyginti, lygintuvas. 2. įtaisas akmenukams mėtyti, mėtyklė (ppr. vaikų).
knibždynė - knibždynė judanti, krutanti daugybė: Žmonių, kirmėlių, gyvačių k.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž