Žodžių ritm reikšmės

ritmas - ritm|as nuoseklus, periodiškas kartojimasis: Eilėraščio ritmas Šokio ritmas Muzikos ritmas Judesių ritmas Širdies, kvėpavimo ritmas ritmo sutrikimas. Jausti gyvenimo ritmą.
ritmika - ritmika 1. ritmų sistema: Liaudies dainų r. nesudėinga. 2. ritmiškas judėjimas, ritmiškumas.
ritminis - ritmin|is, ritminė -> ritmas: ritminė gimnastika.
ritmiskas - ritmišk|as, ritmiška -> ritmas: Ritmiškas kirčiavimas. ritmiškai prv.: ritmiškai dūzgė audimo staklės. ritmiškumas: Judesių ritmiškumas.
ritmingas - ritming|as, ritminga turintis ritmą: Ritmingas kvėpavimas. ritmingi kūjo dūžiai. Ritmingas gatvės eismas. ritmingai prv.: Malūnas ritmingai bilda. ritmingumas.
ribotas - ribot|as, ribota turintis ribas; nedidelis: ribotos priemonės, jėgos. ribotai prv. ribotumas.
ribinti - rìbinti,-ina, -ino ritinti, ridenti:Rąstą rìbina, kap nepakelia an pečių Ona rìbina paišelį Ribulį ribinti(žaisti ritinį) Aš to senio seniai nemylėjau, per dvarelį akmeniu ribinau Ribino žiedelį in marių dugnelį atrìbinti atritinti:Būtum visą plauską atrìbinęs parìbinti paristi, paridenti:Karalaiti...
ritmingumas - ritmingùmas → ritmingas:1.Įgimtu ritmingumu juodu žingsniavo tolydžio pirmyn 2.Lyriškiausiose romano vietose pastebimas ir tam tikras kalbos ritmingumas Libretas pasižymi dideliu ritmingumu ║ Svarbią reikšmę Čiurlionio kūryboje turi ritmingumas, dažni motyvų pakartojimai, linijų melodingumas, sustipriną emocinį paveikslų poveikį 3.Bū...
rytmecio - aušra b laikas nuo saulėtekio iki vidurdienio C laikas nuo vidurnakčio iki vidurdienio pirmojo plėtros pradžioje laikotarpis
rytmetys - rytmet|ys ryto metas, rytas: Rytmečio aušra, oras. Anksti rytą rytmetėlį (d.).
riba - rib|a 1. erdvės ar laiko tarpų skiriamoji vieta; siena: Šalies, krašto ribos. Galutinė, aiški riba Žinomas už Lietuvos ribų. 2. leidžiamoji norma, paskutinis laipsnis: Svorio, stiprumo riba Viskam yra ribos. Padorumo ribos. Džiaugsmui nebuvo ribų. 3. mat. pastovusis dydis, prie kurio artėja kintamasis dydis, priklausomas nuo kito kintamojo dydžio ribė|ti, riba, ...
riaumoti - riaumo|ti, riaumoja, riaumojo 1. storu, stipriu balsu baubti (apie jautį, lokį, liūtą): Bulius kasa žemę ir riaumoja. 2. prk. storai, garsiai kalbėti: Kad riaumoja, net baisu klausyti. 3. prk. storai ūžti, kaukti: Vėtra, bangos riaumoja. Mašinos, tankai, traktoriai riaumoja. riaumojimas.
ribojimas - ribójimas → riboti. 1. → apriboti 1.2. apibrėžimas, definicija:Mokslas negali tenkintis paviršutiniu sąvokų apribojimu 3. → apriboti 3: Teritorinis medžiojimo apribojimas sudaro saugias vietas, kur netrukdomai gali veistis žvėrys ir paukščiai Rinkimų teisės apribojimai → atriboti:1. Valdų atribojimas | Klasin...
riaugėti - riaugė|ti, riaugėja, riaugėjo tarm. žr. raugėti.
ribos - (1) dalykų serijos linija eilutėje (2) kalnai serija (3) vienas iš Jungtinių Amerikos Valstijų viešosios žemėtvarkos šiaurės-pietų eilių miestelių, kurie yra sunumeruoti rytus ir į vakarus nuo pagrindinės dienovidinio apklausa b asmenų bendra vieno užsakymo ca krypties linijos, kepimo krosnis, yra orkaitė ir su degikliais arba šildymo elementai aa svyravo vie...
rytmetinis - rytmetin|is, rytmetinė -> rytmetys: rytmetinė daina.
ribojantis - kaip riba ribojančios veikimas
rytmetinės - Naudojamas kaip funkcija žodis, reiškiantis buvimą ar pasireiškimas, arba šalia
ribose - arba į vidų viduje vidinio minties, disponavimo, arba simbolio viduje
ribojamasis - arba ribojimas b tarnauja arba linkę apriboti
riaumojimas - riaumójimas → riaumoti:1.Buvo girdėti jaučių riaumojimas Asilų riaumojimas gąsdino skitus Vieną naktį išgirdom smarkų triukšmą, riaumojimą, bliovimą 2.Nuo jo kurtinančio riaumojimo drebėjo kambarys Ratų ūžesys dingdavo griaustinio riaumojime Sužeistųjų skundai pinasi su pabūklų riaumojimu Lakštingalos suokė be perstogės, nebodamo...
riaugčioti - riaugčio|ti, riaugčioja, riaugčiojo tarm. žr. raugčioti.
rialas - pagrindinis piniginis vienetas Irano, Omanas, Jemenas - pinigų lentelę
ribinis - ribin|is, ribinė 1. -> riba 2: Ribinis greitis. ribinė situacija (psich.). 2. -> riba 3: Ribinis dydis Žiūrėk: [riba] [riba].
riaušės - riauš|ės dgs. 1. nepasitenkinimo, protesto reiškimas, priešinimasis: Vyksta kruvinos riaušės 2. tvarkos ardymas, netvarka: riaušes kelti. 3. tarm. begalės: Šiemet grybų riaušės.
ribojąsis - faktinio sąlyčio neliesti išilgai sienos arba kampu taške gretimų 2 Sekantis arba šalia laiku ar seka neliesti arba prijungtas per nenutrūkstama seka
riboflavinas - geltoni kristaliniai junginys C17H20N4O6 vitamino B komplekso, kad atsiranda tiek kainuoja (su pienu) ir kartu (kepenyse) kofermentų sudedamoji dalis (kaip FMN), kurie yra būtini normaliai medžiagų apykaitai, taip pat paragino vitamino B2
riaušininkas - riaušinink|as, riaušininkė dkt. riaušių kėlėjas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž