Žodžių remti reikšmės

remti - remti, remia, rėmė 1. dėti ramstį, spirti, palaikyti: Tvorą remti basliu. Eina, kol kojos remia (laiko). sngr.: Remkis lazda, kad negriūtum. Alkūne rėmėsi į stalą. 2. prk. diegti, durti: Skausmas, dieglys remia. Remia šoną. 3. prk. spausti: Bėdos, vargai remia. 4. prk. pritarti, palaikyti: Vyriausybę, politiką remti 5. prk. šelpti, padėti: Pinigais, materiali...
remtis - remtis, remiasi, rėmėsi 1. -> remti. 2. susisiekti, ribotis: Jų sodyba remiasi į kalvą. Kiemas vienu šonu rėmėsi į sodelį. 3. turėti, imti pagrindu: R. autoritetu, įstatymu. R. archyvais. rėmimasis.
atremti - rem̃ti,rẽmia, rė̃mė rémti, rẽmia, rė́mė1. dėti ramstį, spirti:Virstančią tvorą remiù su ramčiu ║būti ramsčiu, laikyti:Kuolai tvorą rẽmia Kad pėdas pėdo neremtų, nebūtų ir stago | Nors pasiligojus, o visus namus savo pečiais remi, motut! ^ Ranka ranką mazgoja, koja koją remia ║...
grumti - grum|ti, grumia, grūmė 1. mušti, kauti: Priešus grumti sngr.: grumtis su vagimis, priešais. 2. šnek. grūsti, spausti; varyti, vyti: Gyvulius grumti į tvartą. sngr.: Kur čia dabar grumiesi? grūmimas.
atsiremti - nuolydis, nukrypti, arba sulenkti vertikalioje padėtyje b mesti svorį į vieną pusę paramos remtis finansavimo ar įkvėpimą nuolydis nuomonėje, skonis, ar noras
remtiniems - trūksta pagrindinių išteklių ar sąlygų (kaip būstuose, medicinos ir švietimo įstaigose ir piliečių teisių), manoma, kad būtina suteikti lygias galimybes visuomenėje
imti - imti, ima, ėmė 1. stverti, čiupti rankomis ar kokiu įrankiu: Imti rankomis (į rankas) peilį, knygą. Valgių rankomis neimk. 2. gauti, įgyti: Kad duoda, tai ir imk. Algą imti Iš kur imti pavyzdžiai? 3. valyti (derlių): Rugius, daržoves imti Medų imti (kopti). 4. vesti (žmoną): Imti žmoną. Jis jos neims. 5. pirkti: Tų paltų niekas neima. 6. parduodant prašy...
atsemti - sémti,sẽmia (sẽma ), sė́mė 1. imti, pilti skysčių, kabinti biralų:Moteris prisaikdino urėdas, kad vandens iš čia nesemtų Senis sẽma, sẽma vandenį, ir vis dykas rėtis Būriai semia vandenį i lieja Kas neturi šulinio, tam [v]andenį leidžia sémt [kaimynai] Iš kur tu semì vandenį? Šaltinėlis &...
apvemti - vémti,vẽmia (-sta, -ti ), vė́mė 1. nevalingai šalinti maistą iš skrandžio pro burną:Girtuoklis vemia Dūšią tąso vemti Jam pasdarė negerai, vẽmia Vémt teip nevė́mė, ale pasitąsydavo Vėžys šite: pavalgei – vémt Ką burnon, tai vemiañt Tada tulžỹs išeido ir vẽmia ...
aptemti - témti,-sta (tẽma tẽmia), tẽmo (tẽmė tėmė) 1. darytis tamsu (artėjant vakarui, nakčiai); švisti 1: Vakaras, jau témsta Temsta, blįsta Rudenį, žiemą kaipmat témsta, nieko dienos nėra Čia aušta, čia témsta [žiemą] Vasarą vėlai tetémsta Atejo vėlai, jau tẽmė Ažsibuvau...
apsemti - sémti,sẽmia (sẽma ), sė́mė 1. imti, pilti skysčių, kabinti biralų:Moteris prisaikdino urėdas, kad vandens iš čia nesemtų Senis sẽma, sẽma vandenį, ir vis dykas rėtis Būriai semia vandenį i lieja Kas neturi šulinio, tam [v]andenį leidžia sémt [kaimynai] Iš kur tu semì vandenį? Šaltinėlis &...
aprimti - rìmti,-sta, -o 1. būti, darytis ramiam, liautis jaudintis, rūpintis, baimintis:Ar pirma vaikas pas taũ rìmo? Gal nelabai rìmsta [vaikas] be močiutės Jis ieškojo rotų(patarimų),kad jis rìmtų Tu rìmsti, o aš niekur negaliu rìmti čionai Ar rimsi, sūneli, ar rimsi, jaunasis, svetimoje šalelėj Rusnės kiemel...
išsemti - išsemti, išsemia, išsėmė 1. semiant ištuštinti: Kas išsems vandenį iš duobės? Šaukštu upės neišsemsi (folkloras). sngr.: Šulinys išsisėmė. 2. prk. viską sunaudoti, pabaigti: Kalėjimas jam išsėmė sveikatą. Neišsemiama jaunimo iniciatyva. sngr.: Jis buvo išsisėmęs (nusilpęs). iš (si) sėmimas.
gimti - gim|ti, gimsta, gimė 1. atsirasti pasaulyje (apie vaiką): gimė berniukas. Kada tu gimęs? 2. prk. knyg. atsirasti, kilti: gimsta naujas gyvenimas. Iš seno gimsta jauna. gimimas: gimimo įrašų knyga. gimimo (kilmės) jis lietuvis.
dumti - dum|ti, dumia, dūmė 1. smarkiai pūsti; pustyti: Šiaurys vėjas labai dumia pro langą. Vėjas dumia smėlį. 2. pūsti (dumplėmis): Dumples dumti dumk ugnį. 3. sunkiai kvėpuoti, pūsti: Arklys sunkiai dūmė. 4. šnek. smarkiai rūkyti: dumia be perstojo visą dieną. 5. dūmyti, dūlyti (bites). 6. greitai eiti, bėgti, važiuoti: dumk pro duris. Traukinys dumia per l...
glumti - glum|ti, glumsta (glūma), glumo trikti, mišti. glumimas.
apimti - im̃ti,ìma (ẽma), ė̃mė 1.čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu:Kad emì, im̃k greičiau! Kam emì tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Im̃k žiupsnelį aguonų! Nereikia nieko rankosna im̃ti Ėmęs indelį vandens Skruzdėlė, ėmus gražų grūdą iš savo aruodo, nešėsi Reikia i...
atimti - atimti arba jei atimant
išimti - išimti, išima, išėmė 1. paimti iš kur, ištraukti: Išėmė duoną iš krosnies. sngr.: Išsiėmiau peilį iš kišenės. 2. atsiimti, paimti ką duotą: Vyras išims iš taupomojo banko pinigų. 3. pašalinti, išdildyti: Išimk dėmę iš drabužio. 4. tarm. tikti pagal matą: Aš tų kailinių neišimu (man jie per dideli). išėmimas.
apdumti - dùmti,-ia, dū́mė1. smarkiai pūsti:Tai dùmia vėjas Vėjas dùmia pro kaminą Vėjas pasisuko į vakarus ir pradėjo dumti Užvakar audžiau prie lango, vėjas dūmė dūmė, pripūtė, ir skauda ranką Šaltas vėjas tiesiai dumia į trobos duris Oi pūtė dūmė šiaurus vėjelis, nupūtė vainikėlį 2. pūsti dumplėmis:Blogos jo dump...
atgimti - gìmti,-sta (-a; gẽma ), -ė gim̃ti, gẽma (-sta, gem̃sta), gìmė 1.atsirasti pasaulyje gimdymu:Nors ir daug gimdavo kūdikių, bet du trečdaliai jų išmirdavo ir dvejų metų nesulaukę Dvynukai vaikai gimė Kartą žmogus gema ir kartą miršta Žinom juk visi, kad mes nuoginteli gẽmam Dabar daugiau gem̃sta,...
išdumti - išdumti, išdumia, išdūmė 1. išpustyti: Vėjas greit išdumia (atšaldo) kambarį. 2. šnek. smarkiai išrūkyti: Tuo pradėjimu tris pypkes išdūmė. 3. greitai išeiti, išbėgti, išvažiuoti: Visi išdūmė į vakarėlį. 4. šnek. greitai išginti, išvyti: Išdumk vištas iš daržo. 5. šnek. smarkiai ką padaryti: Ar tai tu vienas tokią duobę išdūmei (iškase...
atstumti - stùmti,-ia (-a ), stū́mė 1. į[si]rėmus stengtis atitolinti, pajudinti, pavaryti, įkišti:Stùmti į krūvą Šalin stumti Kadai valgė košę, ieškojo čirškulio, o dabar stùmia šonan Ka aš bėgiojau dėl ano, tik stùma šalin Burtininkė žąsiukus stū́mė par stebulę galiau vieną, kad augtų Dabar tą akmenį į...
atsiimti - priimti atgal ar toli pašalinti
apglumti - glùmti,-sta (glū̃ma), -o1. gauti glumą, kvaišti, trikti:Glùmte suglùmo mano galva, t. y. apkluiko, sublūdo 2. gluminti, skriausti:E, e, e, visur ir visada stipresnis silpnesnįjį glūma apglùmti kiek glumti, apkvaišti, sutrikti:Iš bėdų net apglùmo | Mes apglumę tylėjome paglùmti apsirikti; sutrikti:Be...
atidumti - atidumti, atidumia, atidūmė 1. atpūsti, atnešti pučiant: Vėjas atidumia dulkių debesį. 2. šnek. greitai atbėgti, atvažiuoti: Jis tekinas atidumia.
apsiimti - reikia imtis pagal save apie bandymas
apsigimti - iškreiptas arba Negraži forma deformuotas
atsistumti - aa ilgas plonas paprastai cilindro formos objektas (kaip medienos ilgį) ba velenas, kuris tęsiasi nuo priekinės ašies tarp wheelhorses ir vagono universalas dėmesys liežuvio ca ilgą darbuotojų, medžio, metalo arba stiklo pluošto, naudojamas su kartimi a įvairaus ilgio vienetas, ypač lygi strypo (161/2 pėdų arba apie 5 metrų) su aukštos krūtimi skersmuo nuo 4 ik...
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž