Žodžių raus reikšmės

rausti - rau|sti, rausta, raudo 1. darytis raudonam: Pomidorai jau rausta. Rytai rausta. 2. nuo šalčio, iš gėdos raudonuoti: Jis rausta ir bąla. rausta žandai. Ko dabar rausti? raudau iš gėdos. raudimas.
rausvas - rausv|as, rausva truputį raudonas, apyraudonis: Rausvas veidas. Rausvas žiedas. Dangus prieš saulėtekį esti rausvas rausvieji dobilai. rausvai prv.: rausvai nudažytas audeklas. rausvumas.
rausvai - nusidažyti su raudona
raustis - raus|tis, rausiasi, rausėsi 1. -> 1 rausti. 2. atsidėjus, verčiant ko ieškoti: Raustis po archyvus. Kišenėje, lentynoje raustis prk.: rausiasi atmintyje. rausimasis Žiūrėk: [1 rausti].
artus - art|us, arti artimas; priešingai tolus: Artus kelias. Nueik į artesnius kiemus. Arčiausi tikslai. artyn prv.: Nelįsk artyn. artybė artumas.
ardus - ard|us, ardi 1. kuris lengvai ardosi, irus, palaidas: ardi žemė (nesupuolusi). 2. piktas, vaidingas: Jis jau iš mažumės toks ardus ardumas.
rausvėti - rausvė|ti, rausvėja, rausvėjo darytis rausvam: rausvėja putinai. rausvėjimas.
rausvumas - rausvùmas 1.→ rausvas: Šiaudai per sudžiūvimą net į rausvumą paduoda Medžių viršūnės rausvumu nusidažė Debesų rausvumas užgeso Į raudonumą dabar įsimaišo balkšvumas ir sudaro švelnų rausvumą Švelnus ir dar kuklus aušros rausvumas jau žadino iš miego ne tik skardį, bet ir visą Krušos slėnį 2.odos paraudimas dėl sutekėjusio p...
rausvinti - rausvin|ti, rausvina, rausvino daryti rausvą: rausvina rytus aušra.
aršus - arš|us, arši smarkus, piktas: Aršus priešas. aršumas.
apstus - apst|us, apsti 1. gausus: Apstus derlius. Sode apstu vaisių. 2. platus, erdvus: Čia apstu vietos. apsčiai prv.: Apstus visko turėti. Apstus palijo. apstybė apstumas: Dovanų apstumas.
archėjaus - mikroorganizmai domeno (Archėja), įskaitant ypač metano gamybos formų, šiek tiek su raudonąja halophilic formų ir kitų atšiaurių karšto rūgštinės aplinkos (kaip karšto pavasarį) - palyginti bakteriją, eukariotinių
atgodus - atgo|dus, atgodi kuris greit atsigosta, prisimena, susigaudo: atgodžiam viskas suprantama. atgodumas.
atgajus - atgaj|us, atgaji 1. gaivus, vėsus: Atgajus oras, vėjas. 2. atsparus, gajus: Katė ir šuo labai atgajūs (primušti greit atsigauna). atgajumas.
apvalus - apval|us, apvali 1. ritinio ar rutulio pavidalo: Rąstas, obuolys apvalus 2. prk. apkūnus, riebus: Apvalus arklys. 3. visas, ištisas: Jau apvalūs metai kaip serga. apvaliai prv. apvalumas.
aptakus - aptak|us, aptaki 1. apvalus, apskritas: Ratas aptakus (taisyklingai sukasi). 2. turintis tokią formą, kuri sudaro mažiausią aplinkos (oro, vandens) pasipriešinimą: Aptakus automobilis. 3. prk. kuris be prieštaros, suapvalintas: Aptakus pasakymas. aptakiai prv. aptakumas: Kūno aptakumas.
aspiratorius - išsiurbimo ar juda ar renkant medžiagas siurbimo aparatai, ypač tuščiaviduriai vamzdiniai priemonė susijusi su dalinis vakuumas ir naudojamas norint pašalinti skysčio arba audinių arba svetimkūnių iš organizmo
apsukrus - apsukr|us, apsukri vikrus, greitas, sumanus: Tam darbui reikia apsukraus žmogaus. Apsukrus kaip vijurkas. apsukriai prv.: Jis moka apsukriai verstis. apsukrumas: Jam trūksta apsukrumo.
rausvaplaukis - rausvaplaũkis,-ė kas rausvais plaukais:Milžinkapyje buvo rasta ir dešimt rausvaplaukių žirgų
asocialus - asocial|us, asociali nesocialus, abejingas ar kenkiantis visuomenei, nevisuomeniškas. asocialiai prv. asocialumas.
apšnekus - apšnek|us, apšneki linkęs kitus apšnekėti, apkalbus.
apyvartus - apyvart|us, apyvarti darantis greitą apyvartą: Apyvarčios prekės. apyvartumas: Indėlių apyvartumas. Vagonų apyvartumas.
apstulbus - ypač Wprawiać, osłupienie smūgis stun akinti šviesos
apogėjus - apogėjus 1. astr. Mėnulio arba dirbtinio palydovo orbitos taškas, labiausiai nutolęs nuo Žemės; priešingai perigėjus. 2. prk. viršūnė, aukščiausias iškilimas, didžiausias laimėjimas.
aseksualus - trūksta seksą ar funkcinius lytinius organus
apžvalgus - apžvalg|us, apžvalgi apžiūrus, atsargus, rūpestingas, akylas. apžvalgiai prv. apdairiai. apžvalgumas: Jis čia pakliuvo per mūsų neapžvalgumą.
apžiūrus - apžiūr|us, apžiūri viską apžiūrintis, apdairus, rūpestingas. apžiūrumas.
asociatyvus - asociatyv|us, asociatyvi susijęs su asociacijomis. asociatyviai prv. asociatyvumas.
asenizatorius - tuštuma erdvėje A. erdvę, visiškai neturinčios medžiagos ba erdvėje iš dalies išnaudotos (iki aukščiausio galimo laipsnio) dirbtinėmis priemonėmis (oro siurblys) ca laipsnis žemiau atmosferos slėgio aa valstybės ar būklės praretinimas panašus dulkių negaliojančiu
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž