Žodžių ramus reikšmės

ramus - ram|us, rami 1. nejudantis ar mažai tejudantis: rami jūra. Ramus oras (be vėjo). Ramus vanduo krantus griauna (folkloras). 2. kuris be triukšmo, tylus: Ramus butas. rami gatvė. rami naktis. Ramus kaimynas (netriukšmauja). Ramus, ramutis, ramutėlis vaikas (nelaksto, neišdykauja). ramioji kiaulė gilią šaknį knisa (folkloras). 3. neturintis rūpesčių, baimės, abej...
rambus - ramb|us, rambi nerangus, nebaikštus: Tas vyras rambus prie darbo. rambaus arklio ir rimbas nepataisys (folkloras). rambiai prv. rambumas.
neramus - neramùs, -ì. 1. kuriame nėra ramybės, triukšmingas: Kas tokią neramią naktį kelio beieškos. Mes priimt tai primtumėm [naktigulto], bet kad mūsų gryčia nerami. Jūra buvo gana nerami. neramù. Labai neramu tam dvare. 2. susirūpinęs, susijaudinęs, susikrimtęs: Kodėl tu toks neramùs, lyg žemę pardavęs?! Man neramì širdelė, kad svetima šalelė. Nera...
mus - mùs. aš.
ramiau! - aa laikotarpį arba nuo audros, stiprūs vėjai, ar grubus veikla B vandens visiškai nėra vėjo, kurio greitis ne daugiau nei vieną mylią (1,6 km) per valandą vėjo ar buvimas laisvės sąlyga - Boforto skalę lentelė ramybės būseną, pažymėtą pagal ramus dar
atėmus - sudaro daugiau ribotą skaičių arba suma
ramentas - rament|as lazda su rankena ir pažasties ar alkūnės atrama pasiremti einant: Ä–jo ramstydamasis ramentu. Invalidas su ramentais.
įsakmus - įsakm|us, įsakmi pabrėžiamas, griežtas, įsakomas: Jo žodžiai buvo įsakmūs. įsakmiai prv.: įsakmiai liepė išeiti. įsakmumas: Kalbos įsakmumas.
išsamus - išsam|us, išsami viską apimantis, platus: Išsamus veikalas, žodynas, straipsnis. Išsamus įvertinimas, nutarimas. išsamiai prv.: išsamiai papasakoti, aprašyti. išsamumas.
lomus - lom|us, lomi slėnus, slėsnus: lomi vieta. Mūsų lomesni laukai. lomiau prv.: Jie lomiau gyvena. Kur lomiau, vasarojus neprastas.
kimus - kim|us, kimi duslus, užkimęs: Kimus balsas. Kimūs šautuvo šūviai. kimiai prv.: Balsas skambėjo kimiai. kimumas.
domus - dom|us, domi linkęs domėtis: Domus skaitytojas. domiai prv.: Domus pažiūrėjo. domumas.
raminimas - ramìnimas 1.→ raminti 1: Raminimu žmogui teikiame paguodą Kai žmogus tikrai serga, ramìnimais nepagydysi Atstok su raminimais nelįsk akysna! Jis žinojo, kad liaudžiai reikia ne raminimų, o teisybės 2.→ raminti 3: Avietė dera drugio raminimui → apraminti 1: Ten tesi dūma mūsų, o čia bus apraminimas | !...
raminamas - kuri padeda sumažinti skausmą, nėra tikėtina, kad įžeisti ar sukelti įtampą nepavojingą kažką, kad ramina, ramina, arba Comforts
ramadanas - Islamo metų devinto mėnesio pastebėti, kaip šventas su pasninkavimo praktikuojamas kasdien nuo aušros iki saulėlydžio - žr mėnesių lentelę
ramiai - pažymėtas mažai arba jokio judėjimo ar veiklos ramybės
dėmus - dėmùs,-ì dėmesingas, su dėmesiu.dė̃miai Jaunieji dėmiai klausos jojo kalbų, kurios kovą ir ateitį piešia
raminantis - linkę nuraminti; pat turi raminamąjį poveikį
raminamasis - linkusi nuraminti, vidutinio sunkumo, ar nuraminti nervingumu ar susijaudinimu
ramiai! - patogūs nuo skausmo ar diskomforto b priežiūros c laisvės nuo darbo ar sudėtingumo d laisvę nuo varžymasis arba apribojimas natūralumo laisvę nuo laisvės būsena
ramdyti - ramd|yti, ramdo, ramdė raminti, malšinti: ramdo dainomis širdies skausmus. Cit, neverki, mergele, ramdyk savo širdelę (d.). sngr. ramdymas: Žvėrių ramdymas. ramdytojas, ramdytoja dkt.
įdomus - įdom|us, įdomi keliantis susidomėjimą: Įdomus darbas, sumanymas. Įdomus žmogus. įdomu būtų sužinoti. įdomiai, įdomiai prv.: Įdomus kalba, rašo, atrodo. įdomumas Su įdomumu išklausėme paskaitą. Įdomus tau patinkantis daiktas
intymus - intym|us, intymi grynai asmeniškas, artimas, draugiškas, nuoširdus: Intymus pasikalbėjimas. Intymūs santykiai. intymiai prv. intymumas.
nuožmus - nuožm|us, nuožmi žiaurus, negailestingas (ppr. žmogus, žvėris): Nuožmus priešas. nuožmiai prv. nuožmybė nuožmumas: Žvėriškas nuožmumas.
nežymus - turintys plonas ar subtilus statyti ne Stout arba masyvi kūno b trūksta jėgos ar turinio nerimtas, silpnų c trūko svorio, stangrumas, ar svarbą trivialus
įžymus - įžym|us, įžymi labai žymus, pagarsėjęs: Įžymus rašytojas. Įžymūs literatūros kūriniai. įžymumas.
įdėmus - įdėm|us, įdėmi akylas, atidus: Įdėmus vaikas. įdėmiai prv.: įdėmiai dirba visa klasė. įdėmumas: Žadinti mokinių įdėmumą.
neįdomus - lėtas, neišmintinga sprendimų ar aktų, veikiančių neišmintinga ar neatsargus c trūksta intelekto ar priežasties gyvuliškas slopina jausmas ar pojūtis sustingusios proto Bukas b
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž