Žodžių rai reikšmės

raibti - raib|ti, raibsta, raibo raiba darytis, mirgėti, tavaruoti: Akys nuo saulės, nuo ilgo skaitymo raibsta. Akyse raibsta. raibimas: Akių raibimas.
raibis - raib|is, raibė dkt., raib|is, raibė dkt. kas raibas: Raibis gaidys. raibė kiaušinį padėjo 2 raibis 1. raibumas, margumas: Kas tos vištos r.! 2. raibuliavimas: Vandens raibis.
raibas - raib|as, raiba, raib|as, raiba taškuotai margas: raiba višta, gegutė. Raibas vanagas. raibasis sakalėlis. raibai prv. raibumas: Tai raibumas genelio!.
raibuoti - raib|uoti, raibuoja, raibavo 1. raibti (apie akis): Akyse raibuoja, nieko namatau. 2. marguoti, mirgėti, raibam rodytis: Jūra iš lengvo raibavo. raibavimas.
raibumas - raibùmas → raibas: Tai gražumas genuko, raibumas jo, gražumas jo Kas genelio genumai, kas jo raibo raibumai Ar grynas balsas, ar neužkimęs, ar nesimato gale liežuvėlio balto ar geltono raibumo?
raibinti - raibin|ti, raibina, raibino 1. daryti, kad mirgėtų, raibtų: Spindėdami saulėje, upokšniai raibino akis. 2. daryti, kad mirgėų, judėtų, ribėtų (apie vandens paviršių): Vėjelis ežerą raibina. raibinimas.
raibuliai - raibuliai dgs. 1. mirgėjimas (akyse): Man r. akyse. R. eina iš akių. 2. vandens raibuliavimas, ribuliai: Mažyčiai r. nubėgo vandens paviršiumi.
abstrakciai - naudojamas kaip funkcija žodžio, rodo, kad po daiktavardžio arba daiktavardis ekvivalentas yra neabejotinas arba anksčiau buvo nurodyta ar dėl šios aplinkybės
raibuliuoti - raibul|iuoti, raibuliuoja, raibuliavo 1. raibti, marguliuoti: Akyse raibuliuoja. Akys raibuliuoja, akinių jau reikia. 2. mirgant judėti smulkiomis bangelėmis, ribuliuoti: Ežero vanduo raibuliavo. 3. mirgėti (apie šviesą, spalvas): Sniegas raibuliuoja saulėje. Iš tolo raibuliavo miesto žiburiai. Pulkas ančių raibuliuoja ežere. raibuliavimas: Liepsnos raibuliavimas.
agility - kokybės arba būklė yra judrus Fertyczność, vikrumas
apnikti - nìkti,niñka, -o nỹkti, -sta, -o1. smarkiai, skubiai imtis, kibti ką daryti:Ninkù į darbą pasilikęs, t. y. skumbu Vaikai ninka tėvą veltai gaivinti Ans nìko rašyti 2.neduoti ramybės, pulti:Ninka į tą vaikį mergos, t. y. puola antnìkti užsipulti, prispirti:Antnìko seniūnas, ir gavau pristoti pri gaspado...
raibuliavimas - raibuliãvimas → raibuliuoti:1. 2.Jis žiūrėjo į sidabrinį upeliūkščio raibuliavimą | Šitokiu nuotaikų raibuliavimu pagrįstas visas I. Simonaitytės romanas 3.Liepsnos raibuliãvimas Spindulių raibuliavimas ant stalo
aiksteti - aikštė́ti,-ė́ja, -ė́jo 1.kyšoti aikštėje, būti matomam:Iš kiečių ir dilgėlių aikštė́jo išstypę smailūs tamsiai žalių kanapių stiebai Jis visas buvo vandeny, tik galva aikštėjo 2.iškilti į aikštę, aiškėti:Jau jo gudrybės aikštėja
apnešti - nèšti,nẽša, nẽšė1. einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus:Kitąsyk neštè nèšdavo gromatas Neš(nešk)greičiau rezgines su šienu Nešk arkliam [ėsti] Nẽšam ant žolės audeklą Rokuo[ja], ka ans didelius maišus nešą̃s Ano pati nė virbelio nènešanti, viską pats nudirba Ne...
apmušti - mùsti,muñda, mùdo svaigti. apmùsti netekti sąmonės, apsvaigti.
raibuliuojantis - tapti šiek tiek susiėmę arba su mažų bangų b tekėti mažų bangų c mažėti minkštųjų kalvotą raukšlės
apniokoti - niókoti,-oja, -ojo niokóti, -ója, -ójo1.siaubti, naikinti:Irano padišachas ėmė niokot ir degint šalį Kiaulės stirtoj žirnius niókoja(trypia, teršia, knaiso) 2.varginti, kamuoti:Ką čia vaiką niokóji! Kam vaikui duodi kačiuką niokóti? | Kapitalistines šalis niokoja ekonominės krizės apnaikinti, apd...
apniaukti - niáukti,-ia, -ė niaũkti 1. debesimis supti, dengti, temdyti:Kaip tamsūs debesiai niaukia giedrąją dienelę, apsupė apklojo Merkinę kryžeiviai Karšti garai ėmė kilti iš žemės ir niaukti mėnulio šviesą | Visas dangus niáukias, bus dargana Dangus pradėjo niaũktis Kaip ir niáukias – gali ir lyt Iš vakarų nia...
apmėžti - mė́žti,-ia, -ė1. kabinti, kuopti mėšlą, krauti į vežimą, vežti į dirvą:Mė́žk mėžinį ant vežimo, ant dirvos, t. y. dėk Vyrai taisosi keturražes šakes – ryt eis mėšlą mė́žti Pamėgintum bent dieną mė́žt mėšlą, tai kitaip kalbėtum Vakar visą dieną mė́žiau Jų buvo jau mėšlas mėžiamas Kur padė...
apmėtyti - mė́tyti,-o, -ė mesti.1. svaidyti, mėčioti (šalin, žemėn, į ką):Niekas pinigų an kelio nemėto Akmenimis mėtau, žudau, užmušu Ei, mė́tė, baidė mane motynėlė raudonais obuolėliais Kad jau gerai išgerdavo, mėtydavo vienas į kitą raginiais kieliškėliais | Svočia! svočia! skubėkit! – girdėti mėtomi žodžiai Niekas tavę ne...
apmūryti - mū́ryti,-ija, -ijo1. iš akmenų ar plytų statyti:O kai kertinis akmuo buvo padėtas, sumanusis ūkininkas ėmė mūryti pamatus ir kloti plytas Naują pečių reikia mū́ryti Bažnyčias, rūmus, klioštorius turėjo mūryti Mū́rijau mū́rijau savo aukštą dvarelį | Kregždės gūžtas mūrija(lipdo) ^ Ką te anas mū́rija, kad tei...
apnešioti - nešióti,-iója, -iójo nešti.1. per kelis kartus, kartkarčiais nešti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus:Laiškus nešte nešiódavo Ir eičiau, nešiočiau bernužiui pusrytelį Nebeturiu kojų, nebegaliu vis nešiót Kaziukui valgyt Nešiojo numon kaulus sudegintųjų ant garbės dievų gyvolių, vildamos, jog tie kaula...
apnakvinti - nãkvinti,-ina, -ino1. duoti nakvynę; prašyti nakvoti:Keleivį, svetį nãkvink pas save Mes juos nãkvinom ištisą savaitę Nãkvykit jūs mane, neinu namo Jie namo neleis, nãkvins Pradėjo nãkvinti, kaip atvažiavom, i pasilikom Močiute, širdužėle, vai nakvink, priimk jaunus svetelius | Savo pačią tris naktis na...
apnaikinti - naikìnti,-ìna, -ìno náikinti, -ina, -ino 1.daryti, kad žūtų, išnyktų, nebebūtų:Tą turtą, kurio negalėjo pasiimti su savimi, degino ir naikino Ugnis naikino viso paežerio namus Musių jagu nenaikintum, tai ir akis išdraskytų Náikina briedžius Šarkos kiaušius gera – reik naikìnti Organizavos naikinamiej...
apmąstyti - mastýti,mãsto, mãstė1. pinti (kasą):Argi šitep kasas mãsto?! Jos kasos nemastytos Jaunoji mergelė už skomelių sėdi, kaselę masto Bau ji ne dovanai verkia: broliai kaselę masto, žalią rūtelę barsto 2. daryti ką pinant, raišiojant iš atskirų pluoštelių, sluoksnų:Aš mastaũ matinį iš šiaudų dėl langų, o ana ma...
apmušalai - dekoratyvinis popierius iš kambario sienų
apnarplioti - nárplioti,-ioja, -iojo 1.daryti narples:Ans nárplioja botagą bevažiuojant, t. y. mezga kelius kartus 2.vargingai knibinėjant rišti, mazgyti:Ką tu ten nárplioji lyg atbulom rankom – duok, aš užrišiu Teip kietai sumegzta mazgas, kad nusbodo nárpliot, kol atarišiau Ką tu teip ilgai nárplioji – duokš man, aš atme...
apmąstymai - ypač atspindėti pavyzdys; šviesos arba garso bangų grąža nuo paviršiaus iš paveikslėlio gamybos arba tarsi veidrodį ieškinys lenkimo ar lankstymas atgal ba atsispindi dalis kartus kažką gaunamą svarstyti kaip paveikslėlio atgal atspindinčiosios paviršiaus b poveikis gaminamas įtakos
apmuturiuoti - mùturiuoti,-iuoja, -iavo mū̃turiuoti, muturiúoti, -iúoja, -iãvovynioti, sukti (apie ką):Tokia šilta, ir jis dar šaliką mū̃turiuoja ant kaklo apvynioti, apsukti:Vaiką apmū̃turiavo visą kaip viduržiemy Visą galvą taip apmuturiãvo, tik nosis tematyti Apmuturiãvo vaiką kailiniais ir išvažiav...
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž