Žodžių praba reikšmės

praba - praba santykinis tauriojo metalo kiekis lydinyje; šio santykio ženklas gaminyje: Aukso p. Aukšta p.
prabanga - prabang|a materialinių patogumų gausa, perteklius: Gyvena prabangoje. prabangos prekės. Prabanga lepina. Domėtis prabanga.
pra - pra- priešd. I. veiksmažodžių vediniai su juo žymi: 1. veiksmą pro ko nors šalį: praeiti, prašauti, pravažiuoti, pravesti. 2. veiksmą, einantį per ką nors kiaurai: prakirsti, pralaužti, pramušti. 3. tarpo padarymą ar pasidarymą: prakiurti, praplėsti, praskirti. 4. netekimą, nustojimą ar išnykimą, dingimą ko nors: pragaišti, pragerti, praleisti (pinigus...
pakaba - pakab|a 1. ąselė, kilpelė drabužiui pakabinti: Kailinių pakaba nutrūko. Įsiūk pakabą, pakabėlę. 2. tech. dalys, jungiančios ratus su rėmu ar kėbulu: Linginė pakaba Svirtinė pakaba pakabė|ti, pakaba, pakabjo kiek kabėti: Valandą pakabjo skalbiniai ir išdžiūvo. pakabjimas.
apkaba - apkab|a 1. kabė, sąvarža: Lingės apkaba Rąstas pritvirtintas apkabomis. 2. kar. plokštelė šoviniams sukabinti ir įdėti į ginklą.
prabangus - prabang|us, prabangi ištaigingas: Prabangus gyvenimas. prabangi puota. prabangiai prv.: prabangiai gyventi. prabangumas.
prabadyti - prab|adyti, prabado, prabadė padaryti skylę badant: Skylę prabadyti sngr. prabadymas.
prabavimas - archajiškas bandymus, bandymas charakteristikas (kaip svorio, įvertinti, ar kokybės) analizė (nuo rūdos ar narkotikų), siekiant nustatyti, buvimas, nebuvimas arba vienos ar daugiau sudėtinių dalių kiekį, taip pat bandymų, naudojamas atliekant šią analizę, tyrimas ir nustatymas medžiaga turi būti tiriami, taip pat lentelėse rezultatas tiriant bandyti, bandyti an...
prabangiai - pilnu gausiai turtingas būdu
pastaba - pastab|a 1. trumpas nuomonės pareiškimas: Teisinga, vertinga pastaba Kritinės pastabos. Smulkios pastabos. 2. papildomas teksto paaiškinimas: Redaktoriaus pastabos. 3. švelniausia drausminė nuobauda: Mokytojas davė jam pastabą už išdykavimą. 4. pasižymėjimas, užsirašymas: Jo užrašų knygelėje daug visokių pastabų. pastabų knygelė.
prabangumas - gausiai nuosavybę ir ypač materialinę gerovę didelės vertės ar kokybės b pat tiekiamas arba aprūpinta
prabangauti - prabangáuti, -áuja, -ãvo. 1. prabangiai gyventi: Prabangaujanti publika. 2. neturėti saiko: Valgiuose, gėrimuose neprabangaukime.
prabilti - prabil|ti, prabyla, prabilo prašnekti, prakalbėti: Kai prabilo, viską išpasakojo. prk.: Sąžinė prabilo. prabilimas.
prabesti - prabesti, prabeda, prabedė pradurti: P. skylę, duobutę. prabedimas.
praaugti - praaug|ti, praauga, praaugo pralenkti augant: Sūnus tėvą praaugo. praaugimas.
praalkti - praalk|ti, praalksta, praalko kiek išalkti: praalkau, ieškau ko užkąsti. praalkimas.
prabangiskas - prabangišk|as, prabangiška -> prabanga: prabangiški drabužiai, baldai. prabangiškai prv. prabangiškumas.
prablaivėti - prablaivė|ti, prablaivėja, prablaivėjo pragiedrėti: Po lietaus vėl prablaivėjo dangus. prablaivėjimas.
prablaivinti - prablaivin|ti, prablaivina, prablaivino padaryti blaivų: Šaltas vanduo jį greitai prablaivino. prablaivinimas.
prabirbti - prabirb|ti, prabirbia, prabirbė birbiant pravažiuoti: Motociklu prabirbė pro mus. prabirbimas.
praavėti - praavė|ti, praavi, praavėjo 1. pranešioti autuvą: Ar jau praavėjai naujuosius batus? 2. kurį laiką išdėvėti avalynę: Tais bateliais praavėjau ištisus metus.
praaušti - praau|sti, praaudžia, praaudė kiek išausti: Praausti milo. sngr.: Prasiaudė ir nešiojo. praaudimas.
praardyti - praardyti, praardo, praardė ardant padaryti skylę, spragą: Praardė maišą ir išleido grūdus. sngr.: Prasiardė tvorą ir išlindo. praardymas.
prabangiškas - prabangišk|as, prabangiška -> prabanga: prabangiški drabužiai, baldai. prabangiškai prv. prabangiškumas.
įkaba - įkaba ąsa, kilpa kam įkabinti: Į. irklui.
prabildėti - prabildė|ti, prabilda, prabildėjo bildant pravažiuoti: Vežimas prabildėjo pro šalį. prabildėjimas.
iškaba - iškab|a lentelė su užrašytu įstaigos ar kt. pavadinimu: Pakabinti, nukabinti (nuimti) iškabą.
prabrėkšti - prabrė|kšti, prabrėkšta, prabrėško praaušti, prašvisti: Prabrėkš, ir eisime dirbti.
nuostaba - nuostab|a įspūdis, kurį daro kas nors nepaprasta, nesuprantama, keista, nusistebėjimas, nustebimas: Sukelti nuostabą.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž