Žodžių ponoras reikšmės

ponoras - ponòras [serbų-chorvatų k. ponor], karstinės dubės arba duburio dugno anga, kuria paviršinis vanduo nuteka į požeminius urvus.

donoras - donor|as, donorė dkt. žmogus, duodantis savo kraujo, audinių ar organų ligoniams arba sužeistiesiems.

noras - nor|as vidinis traukimas save patenkinti, ką nors gauti, pasiekti ir t. t.: Noras keliauti, dainuoti, valgyti. Išpildyti, patenkinti visus norus. Jis kupinas gerų norų (geros valios). Daryk pagal jo norą. Degti noru (labai norėti). Savo noru (neverčiamas) išėjo. Visko buvo lig noro (pakankamai). Viso noro (visiškai; užtektinai).

manoras - mãnoras [angl. manor], Anglijoje vid. amžiais — feodalinė tėvonija.

ignoras - atsisakyti, atkreipti dėmesį į atmesti (kaltinamoji išvada) kaip nepagrįstą

tenoras - tenoras aukštas vyrų balsas.

nenoras - nenor|as nebuvimas noro: Niekas nežiūrės tavo nenoro. Jis valgo per nenorą.

minoras - minoras muz. dermė, kuriai būdingas liūdnas, graudus skambėjimas.

kontratenoras - su neįprastai didelis diapazonas tenoras (kaip alto diapazonas)