Žodžių plaukas reikšmės

plaukas - plauk|as 1. siūlo pavidalo išauga žmogaus ar gyvulio odoje: Kieno čia plaukas tau ant rankovės? plauką išrovė. Iš delno neišpeši plauko (folkloras). Kas plaukas, tai lašas (labai sušilęs). 2. kuop. vilnos, gaurai: Arklys dar žiemos plauko. 3. plona laikrodžio spyruoklėlė. 4. gyvulio spalva: Avys juodo plauko. Arklius pagal plauką vadina. prk.: Priėjo visoki...
laukas - lauk|as, lauka 1. kuris su balta kakta ar baltu snukiu: lauka karvė. Laukas gimė, laukas ir dvės (folkloras, pasiliks toks pat, nepataisomas). 2. kuris su praplikusia kakta.
plaukimas - [Nuotykiai ir keisčiausi prasimanymai], kad plaukia
plaukikas - plaukik|as, plaukikė dkt. 1. kas plaukia, kas moka plaukti. 2. plaukimo sportininkas.
plaukai - plauk|ai dgs. 1. galvos odą dengiančių išaugų visuma: Tankūs, reti plaukai Plaukai pražilo, pabalo, nuslinko. 2. gyvulių odą dengiančių išaugų visuma: Išvertė kailinius plaukais į viršų. Antklodė iš kupranugario plaukų. Plaukai kilnojasi (stojasi) (labai baisu). Plaukai šiaušiasi ant galvos (darosi baisu, šiurpu).
plauk - plonas siūlinis aa atauga iš gyvūno epidermio ypač paprastai pigmentinių gijų, kurios sudaro būdingą sluoksnį žinduolio b plaukuota danga gyvūno ar kūno dalis, ypač plaukų danga žmogaus galvos Włosiennica aa minutę atstumas arba suma
plaukuotas - plaukuot|as, plaukuota plaukais apaugęs, turintis plaukų: plaukuota krūtinė. plaukuotos rankos. Bepigu su plaukuotu peštis, su išmintingu bartis (folkloras). plaukuotumas.
plaukiantis - padengti ar taip, jei ant vandens B yra jūroje sunkumų savarankiškas
maukas - mauk|as šnek. gurkšnis: Vandens mauką išgėrė. Vienu mauku (vienu sykiu) išgėrė vandens stiklinę.
kaukas - kauk|as mit. turtus nešanti būtybė, įsivaizduojama žmogučio pavidalu: Turbūt jam kaukas padeda. Kitą kartą žmonės ir kaukais tikėjo.
jaukas - jauk|as maistinis daiktas žvėrims, paukščiams, žuvims vilioti, prievilas: Obuoliai - kiškiams jaukai.
plaukioja - juda arba gali Air B juda juda, arba juda greitai
aptraukas - aptraukas -> aptraukalas.
plaukykla - plaukykla plaukiojimo vieta, baseinas.
plaukelis - plaukel|is 1. mžb. plaukas. 2. bot. plona išauga augalo paviršiuje: Dilginamieji plaukeliai. Šakoti plaukeliai.
plaukiojimas - [Nuotykiai ir keisčiausi prasimanymai], kad plaukia
traukas - traukas 1. skiautelė medžiagos, patepta vaistais ir lipdoma ant skaudamos vietos, pleistras. 2. žr. trauksmas. 3. žr. strykas. 4. žr. gyslotis [strykas] [gyslotis].
plaukti - plauk|ti, plaukia, plaukė 1. slinkti ar laikytis vandenyje ar vandens paviršiuje (apie gyvus ir negyvus daiktus): Ar moki plaukti? Plaukti krūtine, nugara (ant nugaros). Antys plaukia. Sunku plaukti prieš srovę. Laivas plaukia. Medis plaukia. (neskęsta) vandenyje. Taukai vandenyje plaukia. Žuvis, povandeninis laivas plaukia. 2. keliauti laivu: plaukia per jūrą. Žvej...
plaukeliai - trumpai miegoti, ypač per dieną dozei užklupti
pertraukas - pertraukas kartelė, jungianti ratų pirmagalį su pasturgaliu, įšautys.
plaukiojantis - tempo ar normalioje padėtyje esančios už skysčio
plaukmuo - plaukm|uo, plaukmens v. 1. paprastai dgs. vandens gyvūno plaukiojamasis organas: Banginio plaukmenys. 2. sport. dirbtinis pelekas, tvirtinamas prie kojos plaukiant.
plaukimo - [Nuotykiai ir keisčiausi prasimanymai], kad plaukia
plaukėti - plaukė|ti, plaukėja, plaukėjo rodytis, augti iš bamblių varpoms: Rugiai, miežiai, kviečiai plaukėja. plaukėjimas 1 plauk|ti, plaukėia, plaukėė 1. slinkti ar laikytis vandenyje ar vandens paviršiuje (apie gyvus ir negyvus daiktus): Ar moki plaukėti? Plaukėti krūtine, nugara (ant nugaros). Antys plaukėia. Sunku plaukėti prieš srovę. Laivas plaukėia. Medis pl...
plaukioti - plaukio|ti, plaukioja, plaukiojo 1. džn. 1 plaukti 1: plaukioja žuvys po upę. plaukioja antys ežere (po ežerą). plaukiojamoji pūslė. 2. keliauti vandeniu: Nemunu plaukioja garlaiviai. 3. prk. braidyti: Gyvuliai plaukioja po vasarojų. 4. judėti oru: Dangumi (po dangų) plaukioja debesys. plaukiojimas: Tolimasis plaukiojimas. plaukiotojas, plaukiotoja dkt. Žiūrėk: ...
užtraukas - užtraukas užtrauktukas.
tomahaukas - lengvas kirvis, naudojamas kaip raketų ir kaip ginklu rankoje, ypač Šiaurės Amerikos indėnai
plaukiojimo - aktas ar praktika naršyti gauti Laivų, orlaivių ir erdvėlaivių iš vienos vietos į mokslą, ypač pozicijos nustatymo metodas, eigą, ir atstumas keliavo laivų eismą ar komercija
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž