Žodžių perje reikšmės

per - per- priešd. I. veiksmažodžių vediniai su juo žymi: 1. veiksmo kryptį per ką nors kiaurai ar per viršų: perdurti, perplaukti, peršauti, peršokti. 2. veiksmą, einantį nuo vienų veikėjų į kitus: perduoti, perimti, persiųsti. 3. ko nors padalijimą, perskyrimą: perkirsti, perlaužti, perpjauti, perskirti. 4. veiksmą, apimantį ką nors visą: pergelti, perliet...
peras - per|as 1. perėjimas, vada: Žąsiukai ne vieno pero. 2. tarm. perimas kiaušinis (ppr. sugadintas, neverstas) 2 peras Prancūzijos ir Anglijos aukštųjų bajorų titulas; šį titulą turintis asmuo.
perai - perai dgs. bičių ar kitų vabzdžių auginami vikšrai: Koriuose vieni p.
perauti - perau|ti, perauna, peravė pakeisti autuvą: perauk vaiką sausais batais. sngr.: Sušlapau kojas, reikia persiauti. per (si) avimas.
perarti - perar|ti, peraria, perarė 1. iš naujo suarti: Negerai suarus, reikia perarti 2. užimti kito žemės ariant: Mano ežią perarei. perarimas.
peradresuoti - pakeisti ar kryptį
perbalti - perbal|ti, perbąla, perbalo labai išbalti: Net visas perbalo iš išgąsčio. perbalimas.
peraugti - peraug|ti, perauga, peraugo 1. per daug suaugti: peraugę agurkai nebegardūs. 2. augant pralenkti: Sūnus peraugo tėvą peraugimas.
peralkti - peralk|ti, peralksta, peralko labai išalkti: Taip peralkau, kad šunį suryčiau. peralkimas.
peraugęs - išaugo neįprastai arba pernelyg didelis
perakėti - perakė|ti, perakėja, perakėjo iš naujo suakėti: Negerai akėta, reikės perakėti perakėjimas.
perauklėjimas - áuklėjimas → auklėti 1: Moksleivių mokymas ir auklėjimas Koks auklėtojas, toks ir auklėjimas → išauklėti 1: Geras išauklėjimas jam padėjo iškilti | Aš čia per savo neišsiauklėjimą ir į klaidą patekau → perauklėti 1: Svarbiausias tarybinės valstybės uždavinys tampa žmonių perauklėjimas → užaukl...
perbraukti - perbrauk|ti, perbraukia, perbraukė 1. braukiant paliesti: Ranka perbraukė (per) veidą. Perbrauk kambarį su šluota. 2. nubrėžti brūkšnį per parašytą tekstą: perbraukė ir parašė viską iš naujo. perbraukimas.
perbalnoti - perbalno|ti, perbalnoja, perbalnojo 1. pabalnoti iš naujo: Žirgą perbalnok, blogai pabalnotas. 2. prk. suduoti, primušti: Jau kas perbalnojo šunį, kad velka pasturgalį. perbalnojimas.
perbadėti - perbadė|ti, perbadėja, perbadėjo peralkti: Iš kelio grįžo perbadėjęs. perbadėjimas.
peralsinti - alsìnti(-ýti), -ìna, -ìno 1. ilsti: Nealsìnk arklių, ilgai važiuodamas be jokio atilsio Kam aš jus alsìnsiu prašydamas palydėti? Buvo ... žirgelio nealsìnti Senatvėje visi darbai alsìna alsìnamai Alsinamai karšta | Tik gaišti ir alsiniesi besitampydama 2. varginti:Šitie akiniai man neti...
perbridimas - įsikišti arba per terpę (vandenį), siūlo daugiau pasipriešinimo nei oro, perkelti arba tęsti sunkumų ar darbo
perblokšti - perblo|kšti, perbloškia, perbloškė permesti, persviesti: perbloškė pėdą per siją. perbloškimas.
perbaltinti - perbaltin|ti, perbaltina, perbaltino baltai perdažyti: Perbaltinti sienas. perbaltinimas.
perbalsuoti - perbals|uoti, perbalsuoja, perbalsavo iš naujo balsuoti. perbalsavimas.
perauklėti - perauklė|ti, perauklėja, perauklėjo iš naujo išauklėti: Perauklėti nusikaltėlius. sngr.: Norėdamas kitus perauklėti, pirmiausia pats turi persiauklėti. perauklėjimas.
peraugėlis - peraugėl|is, peraugėlė dkt. menkinamai savo klasę peraugęs, vyresnis, didesnis vaikas.
perbraižyti - perbraiž|yti, perbraižo, perbraižė iš naujo nubraižyti: Perbraižyti planą. perbraižymas.
perbalsavimas - balsãvimas → balsuoti 1: Neišeik, tuoj bus balsãvimas, rinksim pirminyką Kaip rinksime valdybą – viešu ar slaptu balsãvimu? → nubalsuoti: Kalbama, kad tada gyventojų nubalsavimas daugiau nebūsiąs reikalingas → perbalsuoti: Anie reikalavo párbalsavimo