Žodžių pavara reikšmės

pavara - pavara 1. virvė, ant kurios pavertas tinklas. 2. etnogr. virvelė, įverta į sijono ar kelnių juosmenį, į senoviškų marškinių apykaklę 2 pavara 1. tech. mechanizmas sukimosi judesiui perduoti ir jo pobūdžiui keisti: Krumplinė, diržinė, sliekinė, sraigtinė, svirtinė p. 2. augalai, kurie, patys iš apačios augdami, skatina augti aukštesnius augalus: Naujos at...
patvara - patvar|a patvarumas, ištvermė: Kova teikia patvaros.
apvara - ãpvara apvarà 1.virvelė ar siūlas kam verti ar apverti:Ant ãpvaros taboko lapus suneria Gintariniai karoliai sudaro atskiras apvaras 2. šikšnelė naginėms raukti (per ąseles).3.apivaras:Vyžos (naginės) ãpvaros patrūko, negal apsiauti Senovės lietuvių buvo kelinės milinės, lig kelių apvaromis apvyniotos 4.skrybėlės juost...
atsvara - atsvara tech. pusiausvyros išlyginimas ar išlaikymas, atsvėrimas.
aptvara - aptvara tvora, tvorelė apie kokį plotą ar daiktą: Mūrinė a.
pavakare - pavakarė laikas apie vakarą: Vieną pavakarę nuėjau pasimaudyti. Ateik kada pavakare.
atitvara - atìtvara atitvėrimas, tvorelė.
pavadintas - aa žodis ar frazė, kad yra skiriamasis nurodytas asmuo ar dalykas ba žodį ar simbolis, naudojamas logika paskirti asmenį, aprašomąjį dažnai nepagarbūs epitetas
pavadis - pava|dis virvė, rišama prie apynasrio arkliui vesti arba pririšti: Paėmęs už pavadžio, vedasi arklį.
išvara - išvara 1. bandotakis. 2. vieta, kur būdavo suvaromi viso sodžiaus gyvuliai.
pavadinimas - pavadinimas 1. -> pavadinti (veiksmas). 2. vardas: Kaimo p. 3. antraštė: Knygos p.
pavadavimas - veiksmas, procesas, ar rezultatas pakeisti vieną dalyką kitu b pakeitimo viename matematinių subjekto kita vienodos vertės vieną, kad pakeistų kito cheminės reakcijos, kurioje vienas arba daugiau atomų ar grupės molekulėje yra pakeistos lygiavertėmis atomų ar jų grupėms, sudaro ne mažiau kaip dviejų produktų, ypač vandenilio keisti organinių junginių kito el...
nešvara - nešvara nebuvimas švaros: N. - ligų šaltinis.
pavaduotojas - aa asmuo, paskirtas su jėgos pakaitalas veikti ba antras pagal komandą ar padėjėjos, kuris paprastai trunka mokestį, kai jo ar jo viršininkas nėra kai kurių teisės aktų asamblėjose žemųjų rūmų narys
pavaizdus - pavaizd|us, pavaizdi 1. gražus pažiūrėti, vaizdingas: pavaizdi vieta. Pavaizdus reginys. 2. žr. vaizdus 2. pavaizdumas Žiūrėk: [vaizdus].
pavaizdavimas - vienas, kad atstovauja kaip meno pavidalu ar vaizdo b (1) pareiškimas ar sąskaita formuoti viešąją nuomonę ar veiksmų (2) atsitiktinę ar įkaitas pažymos, tai tikėjimo, kuris sudarius draudimo sutartį numatoma maždaug dramatiškas gamybos ar veiklos r (1) paprastai formalus pareiškimas, prieš ką nors arba atlikti pakeitimus (2) paprastai Oficiali protesto aktas a...
pavaduoti - pavad|uoti, pavaduoja, pavadavo 1. laikinai eiti kieno pareigas, dirbti už ką nors: Direktorių pavaduoti Jis mane pavaduoja darbe. 2. pakeisti, atstoti: Savo vaiko svetimas nepavaduos. Mašinos daug kur pavaduoja žmogų. sngr.: Pasivaduodami dirbame. pavadavimas pavaduotojas, pavaduotoja dkt.: Direktoriaus pavaduotojas.
pavaduojantis - įdėti arba naudoti vietoje kito b pristatyti (atomas arba grupė) kaip pakaitalu, taip pat pakeisti (junginio) yra pakaitalu įvedimo
pavadinti - pavadin|ti, pavadina, pavadino 1. duoti vardą: Kokiu vardu pavadinsi sūnų? sngr.: Pasivadino lakūnu. 2. pakviesti, pašaukti: pavadink jį eiti kartu. sngr.: Pasivadino svečią į kitą kambarį.
pavainikis - pavainikis ne santuokoje gimęs vaikas.
pavadėlis - pavadėlis 1. valo dalis, prie kurios rišamas kabliukas ar blizgė. 2. šuns pavadis. 3. anat. nedidelis pasaitas (frenulum): Liežuvio, lūpos p.
pavaduojamasis - įdėti į kitą vietą, paskirti įpėdiniu, pavaduotojas, arba pakeisti save b pakeisti vieną paskiria veikti vietoj kito pavaduotojas ba vietos teismo pareigūnas kai kuriose valstybėse narėse (New York), kuris turi jurisdikciją testamento testamentai, dvarų sureguliavimo ir skyrimą ir priežiūrą globėjų 1, kuri tarnauja kaip pakaitalas surogatinės motinos, kuri t...
pavadinimo - aa žodis ar frazė, kad yra skiriamasis nurodytas asmuo ar dalykas ba žodį ar simbolis, naudojamas logika paskirti asmenį, aprašomąjį dažnai nepagarbūs epitetas
pavaduojantysis - praturtinti (dizaino) išsamiai, kad būtina arba neseniai įsigijo informaciją
pavaišinti - pavaišin|ti, pavaišina, pavaišino, pavaišin|ti, pavaišina, pavaišino kiek vaišinti: pavaišino svečius obuoliais. sngr.: Pasivaišinkite saldainiais. pavaišinimas.
pavaizduoti - pavaizd|uoti, pavaizduoja, pavaizdavo parodyti, pailiustruoti vaizdais: Poetas pavaizdavo našlaičio dalią. pavaizdavimas: Atsietinių sąvokų pavaizdavimas.
elektrovara - elektrovar|a elektros srovės sukėlimas: elektrovaros jėga.
pavaikščioti - pavaikščio|ti, pavaikščioja, pavaikščiojo kiek vaikščioti: Vakarais mėgsta pavaikščioti po sodą. sngr.: Eime pasivaikščioti. pa (si) vaikščiojimas: Pasivaikščiojimas gryname ore.
pavaikštinėti - pavaikštinė|ti, pavaikštinėja, pavaikštinėjo mžb. pavaikščioti: Išėjome pavaikštinėti po mišką. sngr.: Gera vakarais pavaikštinėti. pavaikštinėjimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž