Žodžių pastumti reikšmės

pastumti - pastumti, pastumia, pastūmė 1. kiek stumtelėti: Jį iš užpakalio kažkas pastūmė. 2. stumiant pavaryti: Pastūmė valtį nuo kranto. Ateik, pastumsi vežimą. sngr.: Pasistumk į priekį. 3. galėti, pajėgti stumti: Vienas to rąsto nepastumsi. pa (si) stūmimas.
prastumti - prast|umti, prastumia, prastūmė 1. išstumti pro tarpą: prastūmė vežimą pro duris. 2. kiek nustumti, darant tarpą: prastumk duris, kad būtų šviesiau. 3. šnek. šiaip taip praleisti laiką: Džiaugiesi, dieną prastūmęs. sngr.: Kaip nors prasistumsime šią žiemą. 4. prk. padaryti, kad priimtų, išrinktų, paskirtų, prakišti: prastūmė savo kandidatą. prast...
parstumti - parstumti, parstumia, parstūmė stumiant pargriauti: Netyčia parstūmė vaiką.
pasistumti - keistis arba pakeisti kito pasikeitimo pakeisti vietą, padėtį, arba kryptį pereinant b pokyčius (vieta) fonetiškai keisti, pakeisti buvimo vieta arba b keisti kryptį
atstumti - stùmti,-ia (-a ), stū́mė 1. į[si]rėmus stengtis atitolinti, pajudinti, pavaryti, įkišti:Stùmti į krūvą Šalin stumti Kadai valgė košę, ieškojo čirškulio, o dabar stùmia šonan Ka aš bėgiojau dėl ano, tik stùma šalin Burtininkė žąsiukus stū́mė par stebulę galiau vieną, kad augtų Dabar tą akmenį į...
stumti - stum|ti, stumia, stūmė 1. naudoti jėgą, stengiantis pajudinti, atitolinti, pavaryti: stumia viską nuo savęs. stumk į šalį. Stumti duris. stumia grūdus į krūvą. sngr. 2. prk. stengtis, kad kas patektų į tam tikrą padėtį: Stūmė mus į skurdą, į pražūtį. 3. sklęsti: Skląstį stumti 4. šnek. nuobodžiai leisti: stumia dieną po dienos. stūmėj|as, stum...
prasistumti - prasist|umti, prasistumia, prasistūmė 1. -> prastumti. 2. prasiveržti, prasibrauti: Sunku pro žmones prasistumti prasistūmimas.
pristumti - prist|umti, pristumia, pristūmė stumiant priartinti: pristumk stalą prie lango. sngr.: Žmogus su valtimi prisistūmė (prisiyrė) prie kranto. pristūmimas.
perstumti - perstum|ti, perstumia, perstūmė 1. nustumti į kitą vietą: Spintą perstumsime prie kitos sienos. sngr. 2. šnek. praleisti: Šiaip taip perstumsime žiemą. perstūmimas.
atsistumti - aa ilgas plonas paprastai cilindro formos objektas (kaip medienos ilgį) ba velenas, kuris tęsiasi nuo priekinės ašies tarp wheelhorses ir vagono universalas dėmesys liežuvio ca ilgą darbuotojų, medžio, metalo arba stiklo pluošto, naudojamas su kartimi a įvairaus ilgio vienetas, ypač lygi strypo (161/2 pėdų arba apie 5 metrų) su aukštos krūtimi skersmuo nuo 4 ik...
uzstumti - užst|umti, užstumia, užstūmė 1. stumiant uždėti ant viršaus: Užstumti dėžę ant platformos. 2. stumiant nukišti: Užstumti vežimą už kluono. 3. stumiant uždaryti: Užstumiamos durys. 4. užkišti skląsčiu: Užstumti duris. sngr.: Jie buvo jau užsistūmę. užstūmimas.
sustumti - sust|umti, sustumia, sustūmė 1. stumiant suvaryti į krūvą: sustumk grūdus į kertę. sustūmėme du stalus ir susėdome. sngr.: Darbai susistūmė į krūvą. 2. sukišti, sugrūsti vieną dalį į kitą: Sustumiamas stalas. sngr.: Ta sofa, lova susistumia. sustūmimas.
nustumti - nustumti, nustumia, nustūmė 1. stumiant nuvaryti, nutolinti: N. ratus į kluoną. prk.: N. bėdą (pašalinti). sngr.: Frontas nusistūmė tolyn. 2. stumiant nublokšti: N. ką nuo laiptų. 3. šnek. praleisti (laiką): Vėl nustūmėme savaitę. nustūmimas.
įstumti - įstumti, įstumia, įstūmė stumiant įgrūsti, įvaryti: Įstūmė vaiką į griovį. Į. vežimą į pastogę. prk.: Į nelaimę į. įstūmimas.
prisistumti - (1) eiti ar pereiti į kitą vietą arba tam tikra kryptimi, nuolatinis judėjimas
pastūmėti - pastūmė|ti, pastūmi (pastūmėja), pastūmėjo 1. kiek pastumti: Laivelį pastūmėjo nuo kranto. sngr.: Mes pasistūmėjome į priekį. 2. prk. duoti akstiną: Kas jį pastūmėjo taip pasielgti? pa (si) stūmėjimas.
užstumti - užst|umti, užstumia, užstūmė 1. stumiant uždėti ant viršaus: Užstumti dėžę ant platformos. 2. stumiant nukišti: Užstumti vežimą už kluono. 3. stumiant uždaryti: Užstumiamos durys. 4. užkišti skląsčiu: Užstumti duris. sngr.: Jie buvo jau užsistūmę. užstūmimas.
išstumti - išstumti, išstumia, išstūmė stumiant pašalinti: I. stalą iš kambario. prk.: Iš darbo i. sngr.: Išsistūmė vežimą iš kluono. išstūmimas.
pastumdėlis - pastumdėl|is, pastumdėlė dkt. menkinamai visur siuntinėjamas, varinėjamas, stumdomas žmogus: Jis pastumdėlio vietoje buvo laikomas.
pastūmimas - pastūmimas -> pastumti.
pastūmėjimas - pastūmėjimas -> pastūmėti.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž