Žodžių pastoze reikšmės

pastorelė - pastorèlė [provans. pastorelle, pastourelle — piemenaitė], vid. amžių trubadūrų lyrikos žanras — eilėraštis, kurį sudaro riterio ir piemenaitės dialogas.
pastoti - pasto|ti, pastoja, pastojo 1. neleisti eiti, užtverti kelią: Kareiviai kelią pastojo. Einančiam kelio nepastosi, šnekančiam burnos neužimsi (folkloras). 2. prasidėti: pastojo pilnatis. Greit pastos žiema. 3. nėščiai tapti: Ji jau pastojusi. pastojimas.
pastogėje - arba į žemiau arba po kažką arba trumpas kai kurių kiekio, lygio, ar apriboti pozicijos
pastovus - pastov|us, pastovi kuris nekinta, nuolatinis, vienodas: pastovi temperatūra. Pastovus darbas. Pastovus dydis. Pastovus kirtis (lingv.). pastovioji elektros srovė. pastovi valiuta. pastoviai prv. pastovumas: Pinigų kurso pastovumas.
pastovas - pastov|as 1. laiptelis pasistoti, lipant į vežimą: Ant pastovo stojau, į vežimą sėdau (d.). 2. žr. stovas 3. 3. žr. stovas 4 Žiūrėk: [stovas] [stovas].
pastotė - pastot|ė 1. istor. pakinkytas vežimas paštui, keleiviams ar kroviniams vežti: Pasiuntė pastotę paštui atvežti. 2. istor. valstiečio prievolė gabenti krovinius ar žmones savo transportu: Jis buvo išsiųstas su pastote. Į pastotę išvarė. Atlikti pastotę. 3. įrenginys elektros energijai skirstyti ir transformuoti: Automatinė, transformatorinė elektros pastotė...
pastolis - laikinas statybos darbai, dėl kurių pagrindinis darbas yra visiškai ar iš dalies pastatytas ir iki pagrindinio darbo yra pakankamai stiprūs, kad remti save
pastogė - pastog|ė 1. vieta po stogu iš vidaus ar iš lauko: Lįsk į pastogę, lietus lyja. pastogėmis vėjas švilpia. 2. namo viršus, antlubis. 3. pašiūrė: Pastogė malkoms sukrauti. 4. prk. vieta gyventi: Jis turi savo nuosavą pastogę. Rasti, gauti pastogę. Ieško pastogės. Duoda jie man pastogę ir valgį.
pastoziškas - pastòziškas [lot. pastosus < pasta — tešla], med. paburkęs.
pastoviai - pažymėtas firma gerumo rezoliucijos ar ištikimybė eksponuojamos pastovumo protas ar areštas
pastorius - pastorius knyg. protestantų kunigas.
pastoliai - pastol|iai dgs. iš karčių ir lentų padaryti arba metaliniai sunarstomi darbo laiptai prie namo sienų: Jau pastolius stato - tinkuos sienas.
pastovėti - pastovė|ti, pastovi, pastovėjo 1. kiek stovėti: Jis sustojęs pastovėjo, pasiklausė. 2. galėti stovėti: Jis vos pastovi. 3. pasilaikyti, patverti: Lydyti taukai gali ilgai pastovėti 4. kiek pabūti nenaudojamam: Tegu dar pastovi tie marškiniai, pranešiosiu vėliau. sngr.: Pasistovėjęs alus. pastovėjimas pastov|us, pastovėi kuris nekinta, nuolatinis, vienodas: pas...
pastovumas - kokybės, valstybės ar laipsnis yra stabili kaip stiprus, kad kandidatu arba ištverti tvirtumo b iš pusiausvyros arba nusistovėjęs judesio kurti pajėgas arba akimirkas, kad atkurti pradinę būklę C Resistance būklę, kuri sukelia turtą, jeigu nebūtų chemiškai keičiant ar fizinio irimo gyvenamosios vietos visam gyvenimui vienoje vienuolyno
pastorėti - pastorė|ti, pastorėja, pastorėjo 1. pasidaryti storam, storesniam: Ranka patino, pastorėjo. 2. pažemėti (apie balsą): Jo balsas pastorėjo. pastorėjimas: Nelygi virvė, su pastorėjimais.
pastorinti - pastorin|ti, pastorina, pastorino 1. padaryti storą, storesnį: Vata pastorina drabužį. 2. rodyti esant didesnės apimties: Šis drabužis tave labai pastorino. pastorinimas.
pastoriaus - yra dvasinis prižiūrėtojas, ypač tarnauja vietos bažnyčia ar parapijos dvasininkas
pastoralė - pastoralė 1. lit. poema ar eiliuota drama, idiliškai vaizduojanti kaimą, piemenų ir piemenaičių gyvenimą, meilę. 2. muz. kūrinys (ar jo dalis), idealizuotai vaizduojantis kaimą, jo gamtą.
pastojimas - (1) pastoti procesas, apimantis tręšimui arba implantuoti arba abu (2) embrionas, vaisius b pradžią
pastoginė - pastoginė pašiūrė vežimams, malkoms ir kt.
pastoziškumas - pastoziškùmas [it. pastoso — tešlos pavidalo], tapybos kūrinio paviršiaus faktūros ypatybė, susidaranti iš storo įv. potėpiais tepamo dažų sluoksnio.
hiperostozė - hiperostòzė [↗ hiper... + gr. osteon — kaulas], patologinis kaulinio audinio vešėjimas.
gestozė - gestòzė [lot. gestosis], nėščių moterų liga; nėščiųjų toksikozė.
pastoralinis - (1), su jomis susijusių arba sudaro piemenų ar piemenų (2), skirta arba gyvulininkystės b arba į kaimą ne miesto
pastorėjimas - , sutirštės dalis ar vieta storio kažką naudojamas tirštinti arba tampa aktas
pneumocistozė - pneumocistòzė [↗ pneumo2... + gr. kystis — pūslė], liga, pažeidžianti plaučius; ją sukelia Pneumocystis carinii rūšies sporagyviai.
egzostozė - egzostòzė [↗ egzo... + gr. osteon — kaulas], kaulo išauga.
Asbestozė - asbestòzė, profesinė lėtinė plaučių liga, kuri prasideda, susikaupus plaučiuose asbesto dulkėms.
sinostozė - sąjunga iš dviejų ar daugiau atskirų kaulų sudaro vieno kaulo
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž