Žodžių pasimesti reikšmės

pasimesti - pasimesti, pasimeta, pasimetė 1. -> pamesti. 2. netyčia išsiskirti, nebesusirasti: Ä–jome sykiu ir pasimetėme. pasimetimas.
prasimesti - prasimesti, prasimeta, prasimetė 1. -> pramesti. 2. ryt. dėtis, apsimesti: Prasimetusi druskos (druskos dingstimi),nuėjau pas kaimyną. prasimetimas.
nepasimesti - padaryti teisiškai negalioja panaikinti
atsimesti - neduoti pritarimo skiriasi nuomonės išsiskiria nuomonės
apsimesti - sudaro klaidingą išvaizdą yra, turi arba atlikti
prisimesti - prisimesti, prisimeta, prisimetė 1. prisišlieti, priglusti: P. prie žemės, prie sienos. 2. prk. prikibti: Kažin kokia liga jam prisimetė. 3. dėtis, apsimesti: P. ligoniu.
persimesti - persime|sti, persimeta, persimetė 1. užsidėti: Maišą per petį persimetė. 2. persikreipti: Žalios lentos persimeta. 3. pereiti kitur, į kitą vietą: Ugnis bematant persimetė į tvartą. Pas priešus persimetė. 4. trumpai pabendrauti: Žodžiais persimesti (truputį pasikalbėti). Žvilgsniais persimesti (susižvelgti). persimetimas.
uzsimesti - užsime|sti, užsimeta, užsimetė 1. -> užmesti. 2. skubiai apsirengti, užsigaubti: Užsimetė kailinius ir išlėkė. 3. tarm. būtinai įsigeisti, įsinorėti: Jei užsimetė važiuoti, neperkalbėsi. Vaikas užsimetė obuolių. užsimetimas.
susimesti - susimesti, susimeta, susimetė 1. -> sumesti. 2. susiburti, susitelkti: Pelės susimetė į šiaudus. Bitės susimetė (susispietė) į medį. Susimetęs būrys dainuoja. 3. susidaryti, atsirasti: Susimetė raukšlės paakiuose. 4. susitelkti: Skausmas į koją susimetė. 5. susiraityti, susisukti: Atnarpliok susimetusias vadžias. 6. persikreipti, sukreivėti: Susimetusios du...
nusimesti - streikuoti su koja ar pėdos b kick futbolo parodyti opozicija priešintis, maištauti b protestuoti, energingai ar skubiai reiškia didelį nepasitenkinimą; plačiai skųstis veikti gyvybingumo ir energijos
įsimesti - įsimesti, įsimeta, įsimetė 1. -> įmesti 1. 2. įsigauti: Į stogą įsimetė ugnis. 3. įsiveisti, atsirasti: Į sieną įsimetė grybas (puvinys). Į nugarą įsimetė dieglys. įsimetimas Žiūrėk: [įmesti].
užsimesti - užsime|sti, užsimeta, užsimetė 1. -> užmesti. 2. skubiai apsirengti, užsigaubti: Užsimetė kailinius ir išlėkė. 3. tarm. būtinai įsigeisti, įsinorėti: Jei užsimetė važiuoti, neperkalbėsi. Vaikas užsimetė obuolių. užsimetimas.
išsimesti - išsimesti, išsimeta, išsimetė 1. -> išmesti. 2. ne laiku turėti, atsivesti (apie kai kuriuos gyvulius): Kumelė išsimetė. išsimetimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž