Žodžių palaipa reikšmės

palaipa - palaip|a bot. gulsčiai einantis stiebo ūglis: Dauginasi palaipomis.
palaima - palaima 1. laimės linkėjimas: Tėvų p. vaikams. 2. sėkmė, laimė: Nelaukiant p. atėjo. 3. vidinis gėris, džiaugsmas: Taika - didelė žmonijos p.
palaikai - palaikai dgs. 1. mirusiojo paliktas turtas, palikimas: Pasidalijo tėvo palaikus. 2. knyg. mirusio žmogaus kūnas: Velionio p.
palaidas - palaid|as, palaida 1. paleistas, nepririštas: Šuo palaidas laksto. palaidi arkliai. 2. nesurištas, nesupintas, pasklidas: palaidi plaukai. palaidos kasos. palaidi javai (nesurišti į pėdus). 3. neįtemptas, atsileidęs: Kuliamosios diržas palaidas 4. platus, laisvas: Vaikščioja palaidais marškiniais. Pasiuvo palaidą paltą. 5. birus, nesupuolęs: Palaidas sniegas. 6....
palaidai - erdvinis matmuo dydis b medžiaga, kuris sudaro masę žarnyne; ypač pluošto 1d įstaiga; ypač didelis arba įkūnus žmogaus kūno b organizuotos struktūros, ypač kai žiūrima pirmiausia kaip materialinės ca nuobodus beformė masė masė pagrindinė arba didžioji dalis ne padalytas į dalis, arba supakuojami į atskirus vienetus, dideliais kiekiais sukelia išsipūsti ...
palaiptė - palaiptė vieta po laiptais.
palaikymas - palaikymas -> palaikyti.
palaidumas - palaidùmas 1. → palaidas 7.2.→ palaidas 9: Dargi geriausių prozos ir poezijos kūrinių kokybė kartais nukenčia dėl formos trūkumų – kompozicijos palaidumo, kalbos sausumo, retoriškumo 3.→ palaidas 11: Man patinka paltas į palaidùmą 4.→ palaidas 12: Baisus palaidùmas tos žemės 5.→ palaidas 15: Gyv...
palaipsniui - palaipsniui prv. laipsniškai: Gyvenimas p. gerėja. Karštis p. didėjo.
palaimintas - palaimint|as, palaiminta 1. garbingas, šlovingas: Palaimintas, kuris išturės iki galo. 2. bažn. pelnęs dangų, išganytas: palaimintųjų karalystė.
palaimingas - palaiming|as, palaiminga kupinas palaimos, laimingas: Palaimingas gyvenimas. Būkite visi sveiki ir palaimingi.
palaikis - palaik|is, palaikė 1. senas, susidėvėjęs, susinešiojęs: Palaikis drabužis. palaikiai marškiniai. palaikes trobas vers. 2. prastas, netikęs: palaikė kumelė. Palaikis sodas. palaikė žemė palaik|yti, palaiko, palaikė 1. kiek laikyti (rankoje ir pan.): palaikyk sviedinį. palaikyk šunį, kad nepultų. 2. neleisti išnykti ar susilpti: Oras palaiko degimą. Palaiki...
palaikantis - drąsiai iškęsti arba tyliai būti (1) ginti savo interesus priežastis ir (2) palikti galioti arba ginti kaip galiojantį arba į dešinę advokatu
palaidūnas - palaidūn|as, palaidūnė dkt. kas nerimtai elgiasi, vėjavaikis: Sūnus palaidūnas Palaidūnas vaikinas.
palaipsninis - palaipsnìnis,-ė paláipsninis palaipsniui vykstantis:Pastebimas palaipsninis afrikatų nykimas iš rytų į vakarus
palaiminimas - láiminimas → laiminti:1.Laiminimų lydimas jis dingo kelio pasisukime Tėvų nelaiminimas tesekie tavo pėdais, kol nesugrįši! 2.Tėviškas láiminimas Aš iš širdies teikiu laiminimą naujam to laikraščio redaktoriui 3. žegnojimasis. palaima:Tu nulaiminime sutvėrimų turi padabonę → palaiminti:1.Prisėmė pinigų krepšį, o ...
palaikytojas - laikýtojas(-is), -a 1. kas ką laiko, remia, neleidžia išjudėti:O, Poseidone, laikytojau žemės, meldžiu išpildyt mūs norą karščiausią 2. savininkas; valdytojas; prižiūrėtojas:Bičių laikýtojas Žirgyno laikýtojas Kas laiko karvelius, visados tep būna: vanagui mėsa, vėjui plunksnos, o laikytojui lieka tik mėšlas Spaustuvės lai...
palaikyti - palaik|yti, palaiko, palaikė 1. kiek laikyti (rankoje ir pan.): palaikyk sviedinį. palaikyk šunį, kad nepultų. 2. neleisti išnykti ar susilpti: Oras palaiko degimą. Palaikyti tvarką ir švarą. Palaiko ryšius su namiškiais. 3. ilgai tverti, trukti: Dar palaikys šita tavo striukė. sngr.: Giedra dar pasilaikys. 4. leisti pabūti: palaikyk vaiką šį vakarą. palaiky...
palaidoti - palaido|ti, palaidoja, palaidojo 1. pakasti numirėlį: Palaidoti tėvą. 2. prk. netekti: palaidojo geresnio gyvenimo viltis. palaidojimas.
palaidojimas - láidojimas → laidoti 1: Gi nueinu po to láidojimo – suminti, sutrupinti medžiukai 1. → palaidoti 1. Perkamienė numirė, ir Baužienė pasirūpino jos palaidojimu Iš tikro, kitokio nebūčiau reikalavęs palaidojimo Paláidojimas … buvo labai brangus ^ Dėl palaidojimo teisybės daug žemės reikėtų 2. kapas:Neo...
palaimintasis - palaimint|asis, palaimintoji dkt. bažn. žemesnio laipsnio šventasis.
palaikantysis - drąsiai iškęsti arba tyliai būti (1) ginti savo interesus priežastis ir (2) palikti galioti arba ginti kaip galiojantį arba į dešinę advokatu
palaiminti - palaimin|ti, palaimina, palaimino palinkėti laimės, sėkmės (ppr. su tam tikromis ceremonijomis): Palaiminti iškeliaujantį sūnų. palaiminimas: Suteikė tėvas sūnui savo palaiminimą.
palaidinė - palaidinė lengvos medžiagos vyriškas drabužis, paprastai juosiamas juosta ar diržu: Kareivio p.
palaidinis - palaidinis gydytojų, pardavėjų ir pan. ilgas ir platus darbo drabužis, chalatas 2 palaidin|is, palaidinė palaidas, platus, neaptemptas: palaidiniai marškiniai.
palaibinti - láibinti(-yti), -ina, -ino 1. daryti laibą, ploninti, smailinti:Neláibink tašydamas medį, mietą Láibink láibink po nedaugį, kad možnėt siūt plonu galu Jonas láibino pieštuką, kad galėtų ploniau rašyti | Smailink nesmailinęs, laibink nelaibinęs – nieko gražumu iš savininko negausi | ^ Dar ir čia smilga laib...
palaidūnė - būdingas gausus arba neekonomiškos išlaidos dosniam
palaidymetis - palaidýmetis kelių paleidimo, pabjurimo metas.
palaidinukė - palaidinuk|ė palaidas, paprastai per juosmenį neįimtas moteriškas drabužis: Mergaitė su balta palaidinuke.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž