Žodžių painus reikšmės

painus - pain|us, paini 1. supainiotas, surizgęs: Painus mazgas. 2. klaidus: Painus kelias. 3. prk. sunkiai suprantamas, neaiškus, sudėtingas: Painus klausimas, uždavinys. paini kalba. Painus darbas. paini byla. painiai prv. painybė painumas.
pazinus - pažin|us, pažini galimas pažinti: Pasaulis yra pažinus pažinumas.
pažinus - pažin|us, pažini galimas pažinti: Pasaulis yra pažinus pažinumas.
painumas - painùmas → painus 3.
afinus - afinùs, afininis [lot. affinis], artimas, gretimas, giminingas, pvz., matematikoje Δ atvaizdis — abipus vienareikšmės plokštumos (erdvės) atvaizdis į plokštumą (erdvę), kai tiesė pereina į tiesę.
mainus - main|us, maini nepastovus, kintamas, kaitus: Mainus oras. mainiai prv. mainumas.
nepazinus - nėra pažinus, ypač esanti už žmonių patirties ar supratimo ribų
nepažinus - nėra pažinus, ypač esanti už žmonių patirties ar supratimo ribų
minus - minus dll. mat. 1. žymint vieno skaičiaus atėmimą iš kito: Trys m. du yra vienas. 2. žymint neigiamąjį skaičių: Prie m. trijų pridėti m. du. Termometras rodo m. tris laipsnius.
atsainus - atsain|us, atsaini nerūpestingas, vangus. atsainiai prv. atsainumas.
atmainus - atmain|us, atmaini nevienodas, nepastovus: Jo žodžiai atmainūs.
zuinus - zuin|us, zuini visur daug lakstantis, zujantis: Zuinus gyvulys. zuiniai prv. zuinumas.
painė - painė žr. painiava.
painiotis - painio|tis, painiojasi, painiojosi 1. -> painioti. 2. maišytis, sukintis, kliūti: Nesipainiok jiems po kojų, dar sumindys! painiojimasis.
plius_minus - pliùs minus [lot. plus minus], maždaug, daugmaž, apytikriai.
priešgynus - priešgyn|us, priešgyni linkęs priešgyniauti: Priešgynus vaikas. priešgynumas.
painiojimas - páiniojimas → painioti. | → apipainioti 1 → įpainioti 1: O tai įpáiniojimas – tegu aną kelmai! 1. → supainioti 1 Menkiausias virvės susipainiojimas padarytų galą laivui ir visai jo įgulai 2.→ supainioti 4: Mes matome čia visų sąvokų supainiojimą 3. painiava, neaiškumas:Atpainios ir v...
painioti - painio|ti, painioja, painiojo 1. raizgyti, narplioti, velti: Siūlus, virves painioti 2. prk. maišyti, pinti: Melą su tiesa painioti sngr.: Kalbėdamas ėmė painiotis. 3. prk. traukti į nemalonų reikalą: Nepainiok manęs į tą bylą. sngr.: painiotis į ginčus. painiojimas.
painiava - painiav|a 1. kliūtis, pinklės, keblumas, nepatogumas: Pakliuvo į painiavą. Iš painiavos išsisuko. 2. sunkiai suprantamas, painus dalykas: Reikia tą painiavą išaiškinti, išnarplioti.
susijaudinus - pasenęs sutrikimas b jaudulys emocinis aspektas sąmonės jausmas ba būklės jausmas ca sąmoningas psichikos reakcija (kaip pyktis ar baimė), subjektyviai išgyvenamas kaip stiprus jausmas paprastai nukreiptas į konkretų objektą ir paprastai lydi fiziologinio pobūdžio bei elgsenos pokyčius organizme emocinis aspektas sąmonės būsena jausmas sąmoningas psichikos rea...
painformuoti - dažnai kapitalizuotos antrasis iš kanoninių valandų b pirmą valandą dienos, paprastai laikoma arba kaip 6 valandos ryto arba saulėtekio valanda anksčiau etapas b pavasaris c jaunimo aktyviausi, klesti, ar patenkinti etapas arba laikotarpis
sulyginus - atstovauti panašiomis supanašinti
painstruktuoti - trukmės, apimtis, arba ilgis glausta b Curt, staigus oficialų laišką arba mandatas; ypač popiežiaus laiškas ne toks formalus kaip jautis ba konkretų nurodymą ar atsakomybės
susierzinus - lengvai erzinančio irzlus nekantrumo ar netinkamo humoro pažymėtas
nusižeminus - kokybė arba būklė yra nuolankus
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž