prablaivėti
- prablaivė|ti, prablaivėja, prablaivėjo pragiedrėti: Po lietaus vėl prablaivėjo dangus. prablaivėjimas.
išblaivėti
- išblaivė|ti, išblaivėja, išblaivėjo 1. išsigiedryti: Dangus išblaivėjo. 2. netekti girtumo, išsiblaivyti: Jo galva išblaivėjo. išblaivėjimas.