Žodžių organza reikšmės

organas - organ|as 1. tam tikros sandaros ir paskirties organizmo dalis: Regėjimo organas Virškinimo, kvėpavimo, jutimo organai. 2. organizacija, įstaiga, atliekanti tam tikrus uždavinius: Valdymo, teisės, finansų organai. 3. partijos, organizacijos, įstaigos periodinis leidinys.
organzinas - organzinas [pranc. organsin], šilkiniai metmeniniai verpalai.
organizmas - organizm|as 1. gyva būtybė - gyvūnas arba augalas: Vienaląsčiai, daugialąsčiai organizmai. 2. gyvosios būtybės organų visuma; kūnas: Stipraus organizmo žmogus. 3. prk. sudėtinga, darniai veikianti vienovė: Visuomenės organizmas.
organo - pagrindinė dalis augalo ar gyvūno organizmo, ypač atskirti nuo galūnių ir galvos kamieno b AS (1) bažnyčios nava (2) lova ar dėžutė transporto priemonės arba kurioje pagrindinį, centrinę ar pagrindinę dalį , apkrova (3) uždara ar iš dalies uždarose automobilių organizuota fizinė medžiaga, gyvūno arba augalo arba gyvų ar negyvų, kaip (1) medžiaga, dalis ...
organumas - orgãnumas [lot. organum < gr. organon — instrumentas], IX—XIII a. Europos daugiabalsės vokalinės muzikos forma; jai būdinga lygiagrečioji 2, 3 ar 4 balsų slinktis, kvartos arba kvintos intervalai.
organonas - organònas [gr. organon — įrankis, instrumentas, organas], moksl. pažinimo priemonė, pagrindas; filos. istorijoje — logika (aristotelininkai, F. Bekonas).
organizmo - naudojamas kaip funkcija žodžio, rodo, kad po daiktavardžio arba daiktavardis ekvivalentas yra neabejotinas arba anksčiau buvo nurodyta ar dėl šios aplinkybės
organizacine - arba organizacijos organizaciją
organizuotas - organizuot|as, organizuota 1. sutvarkytas, sujungtas, vieningas. 2. įeinantis į organizacijos sudėtį. organizuotai prv.: Dirbti organizuotai. organizuotumas.
organizacija - organizacija 1. struktūra, sutvarkymas, sujungimas į vieną visumą, sutvarkymas į sistemą: Krašto ūkio o. 2. žmonių ar visuomeninių grupių susivienijimas: Partijos o. Rašytojų o.
organoidai - organòidai [↗ organas + gr. eidos — pavidalas], pastovios ląstelės struktūros, pvz., centrosoma, mitochondrijos, plastidės, atliekančios tam tikras gyvybines funkcijas.
organiskas - organišk|as, organiška 1. susijęs su prigimtimi, pagrindais, esminis, vidinis: Organiškas teorijos ir praktikos ryšys. Šeima - organiška visuomenės dalis. organiška neapykanta. 2. teatr. natūralus, tikroviškas: organiška vaidyba. organiškai prv.: Gyvūnija organiškai susijusi su mišku. organiškumas.
organų - archajiškas bet įvairių muzikos instrumentų, ypač pučiamųjų b (1) klaviatūra dokumentas, kuriuo nustato vamzdžių skambėjo suslėgtu oru ir gaminti įvairių tembrų, taip pat vadinamos vargonų (2) nendrės organas (3) elektroninių klaviatūra priemonė, kuri yra artima Vargonai garsus ir išteklius (4) įvairių panašių šiurkštesnio priemonių aa diferencijuot...
organizavimas - organizãvimas. → organizuoti 1: Saviveiklos organizavimas ne taip jam lengvai ėjo. pérorganizavimas. → perorganizuoti: Tinkamas darbo perorganizavimas davė gerų vaisių. suorganizãvimas. → suorganizuoti: Dramos ratelio suorganizavimas sukėlė susidomėjimą scenos menu.
organizacinis - organizacin|is, organizacinė susijęs su organizavimu: Organizacinis komitetas. Organizacinis darbas. organizacinė technika.
organozolis - organozòlis [↗ organinis + ↗ zolis], koloidinis tirpalas (zolis), kurio terpė yra org. tirpiklis, pvz., felatinos tirpalas alkoholyje yra Δ.
organogenai - organogènai [↗ organinis + ↗ ...genas], chem. elementai (anglis, azotas, deguonis, fosforas, siera, vandenilis), iš kurių daugiausia sudarytos org. medžiagos.
organiškas - organišk|as, organiška 1. susijęs su prigimtimi, pagrindais, esminis, vidinis: Organiškas teorijos ir praktikos ryšys. Šeima - organiška visuomenės dalis. organiška neapykanta. 2. teatr. natūralus, tikroviškas: organiška vaidyba. organiškai prv.: Gyvūnija organiškai susijusi su mišku. organiškumas.
organizuotumas - Naudojamas kaip funkcija žodžio nurodyti atpildo tašką
organizuoti - organiz|uoti, organizuoja, organizavo 1. kurti, steigti, telkti visuomenės jėgas: Organizuoti kursus, būrelį. 2. daryti, rengti: Organizuoti ekspediciją. 3. tvarkyti: Reikia gerai organizuoti savo darbą. organizavimas.
organizatorius - organizator|ius, organizatorė dkt. kas organizuoja, vadovauja.
Organicizmas - organicizmas [gr. organikos — įrankiu sukurtas]: 1. filos. pažiūra, pagal kurią, visa gamta ar jos dalys sudaro pavienes struktūras, kurios tikslingai funkcionuoja ir vystosi panašiai kaip gyvas organizmas; 2. sociologijos kryptis, aiškinanti, kad visuomenė, būdama gamtos dalis, atlieka tas pačias funkcijas kaip ir aukštesnieji gyvūnai.
organizuotis - sukelti sukurti organišką struktūrą suformuoti į nuoseklią bendrumo ar veikiančią visumą integruoti
organinis - organin|is, organinė 1. priklausantis gyvajai gamtai; priešingai mineralinis: organinės medžiagos. Organinis stiklas. organinė chemija. 2. susijęs su organo sandara: Organinis pažeidimas, sutrikimas. 3. gretinantis, siejantis ką su organizmu, organais: organinė valstybės, visuomenės teorija.
organogenezė - organogenèzė [↗ organas + ↗ ...genezė], organų formavimasis ir vystymasis per organizmų filogenezę ir ontogenezę.
organoterapija - organoterãpija [↗ organas +↗ terapija], gydymas gyvūnų organų ekstraktais arba preparatais.
organoplastika - organoplãstika [↗ organas + gr. plastikē — lipdyba], plastinė operacija, per kurią dirbtinai atkuriami nesami organai, pvz., nosis.
organogelis - organogèlis [↗ organinis + ↗ gelis], gelis, kurio dispersinė terpė yra angliavandenilinė.
organogeninis - organogènin‖is [↗ organinis + ↗ ...geninis], geol. susidaręs dėl organizmų gyvybinės veiklos arba iš gyvūninių ar augalinių liekanų, pvz., ~ės uolienos, ~iai mineralai.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž