Žodžių nutupti reikšmės

nutūpti - nutūpti, nutupia (nutūpia), nutūpė 1. liautis skridus, nusileisti ant kojų, atsitūpti: Žvirblis nutūpė ant šakelės. Lėkė kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas (folkloras). 2. nusileidus aptūpti: Varnos nutūpė beržą. 3. nusileisti: Lėktuvas nutūpė aerodrome. nutūpimas.
nutupdyti - nutupdyti, nutupdo, nutupdė priversti nutūpti, nusileisti: N. lėktuvą. nutupdymas.
sutūpti - sutūp|ti, sutupia (sutūpia), sutūpė 1. daugeliui atsitūpti (ppr. apie paukščius): Vištos jau sutūpė. 2. prk. susmukti: Tvartas jau visai sutūpęs. sutūpimas.
užtūpti - užtūp|ti, užtupia (užtūpia), užtūpė atsitūpti, užlėkus ant viršaus: Višta ant karties užtūpė. sngr.: Vabalas užsitūpė ant rankos. užtūpimas.
nutūpimo - vienas teisės aktas ar procesas, kad žemės, ypač vyksta arba atidavimo paviršiaus (žemės ar kranto) po laivo ar lėktuvo reisą iškrovimo vietą ir atsižvelgiant į keleivių ir krovinių laiptai lygio dalį (kaip pabaigoje nuo laiptų) daugiskaitos žuvies arba vėžiagyvių suma kasmet nusileido tam tikroje srityje
tūpti - tūp|ti, tupia (tūpia), tūpė 1. leistis ant sulenktų visų (apie paukščius, vabzdžius) ar užpakalinių kojų: Vištos vakarais eina tūpti sngr.: Šuo tupiasi. 2. leistis ant sulenktų kojų (apie žmones): Toks gimnastikos pratimas - tūpk stok. sngr.: tūpkis, bus patogiau ravėti. 3. skridus leistis ant žemės ar kito daikto: Lėktuvas tupia. Volungė tūpė ant š...
nutūpimas - nutūpimas -> nutūpti.
nutupdymas - nutupdymas -> nutupdyti.
pritūpti - pritūp|ti, pritupia (pritūpia), pritūpė 1. kiek atsitūpti: Šoka pritūpdamas. 2. gausiai nutūpti: Į medžius pritūpė paukščių. pritūpimas.
atsitūpti - sukelti (save) pritūpti arba atsisėsti ant žemės užima kaip Squatter
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž