Žodžių nugriuti reikšmės

nugriūti - nugr|iūti, nugriūva, nugriuvo 1. nuvirsti, nupulti: nugriuvo stogas. Vaikas nuo kėdės nugriuvo. 2. atsigulti pogulio, numigti: Galėsi kokį pusvalandį nugriūti nugriuvimas.
uzgriuti - užgr|iūti, užgriūva (užgriūna), užgriuvo 1. griūvant partrenkti: Jį medis užgriuvo miške. užgriuvo ant kibiro, eidamas tamsoje. 2. griūvant užsilyginti: Šulinys užgriuvo. Duobė greit užgrius. 3. parvirsti ir nebegalėti atsikelti: Lėkite greitai - tėvas užgriuvo. 4. šnek. staiga užeiti (būriu, netikėtai): Nelauktai užgriuvo svečių. užgriūva šiena...
isgriuti - išgr|iūti, išgriūva (išgriūna), išgriuvo 1. suirti ir išvirsti: Siena išgriuvo. 2. išeiti kamšatyje, išsiveržti: Visi šokėjai išgriuvo sukaitę į kiemą. išgriuvimas.
nugriuvimas - nusileisti laisvai svorio b jėga kabėti laisvai
sugriūti - sugr|iūti, sugriūva (sugriūna), sugriuvo 1. suirti, subyrėti: Tiltas, namai sugriuvo. 2. prk. sužlugti: Okupantų valdžia sugriuvo. 3. šnek. būriu sueiti: Visi sugriuvo į vidų. 4. šnek. sugulti: Vaikai sugriuvo į lovas. 5. prk. sumenkti, apsileisti: Kumelė visai sugriuvo. sugriuvęs žmogus. sugriuvimas.
užgriūti - užgr|iūti, užgriūva (užgriūna), užgriuvo 1. griūvant partrenkti: Jį medis užgriuvo miške. užgriuvo ant kibiro, eidamas tamsoje. 2. griūvant užsilyginti: Šulinys užgriuvo. Duobė greit užgrius. 3. parvirsti ir nebegalėti atsikelti: Lėkite greitai - tėvas užgriuvo. 4. šnek. staiga užeiti (būriu, netikėtai): Nelauktai užgriuvo svečių. užgriūva šiena...
griūti - griūti, griūva (griūna), griuvo 1. irti: Pilis, tiltas griūva. 2. virsti, pulti: Medis griūva. Eidamas griuvo. 3. šnek. būriu eiti, važiuoti, veržtis: Žmonės griūva pro duris. 4. trupėti, gurti: Kirvio ašmenys griūva. Tos bulvės labai griūna (tyžta) verdant. 5. gultis, išsitiesti: G. į lovą. griuvimas.
nepargriūti - arti užpildyti arba trukdo b nedaro kliūčių ir nedraudžia c plaukti gauti sužeisti arba nužudyti būdu
įgriūti - įgriūti, įgriūva (įgriūna), įgriuvo 1. griūvant įkristi, įvirsti: Lubos įgriuvo į vidų. 2. įpulti, įkristi: Į. į šulinį. 3. prk. smarkiai įeiti, įsiveržti: Atvykėliai įgriuvo į vidų. įgriuvimas.
apgriūti - griū́ti,griū̃va (griū̃sta griū̃na), griùvo 1.virsti, gulti irti Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą Griùvo medis ir sutrioškino koją Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys Griùvo ant ledo ir nosį subalnojo | Jo namas griū̃va Kaimynas griū̃va! Tartum kalnas ko...
atgriūti - griū́ti,griū̃va (griū̃sta griū̃na), griùvo 1.virsti, gulti irti Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą Griùvo medis ir sutrioškino koją Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys Griùvo ant ledo ir nosį subalnojo | Jo namas griū̃va Kaimynas griū̃va! Tartum kalnas ko...
prigriūti - prigr|iūti, prigriūva, prigriuvo 1. daug išgriūti: Kad prigriuvę medžių po audros! 2. šnek. daug prieiti, privažiuoti: Vyrų prigriuvo pilna pirkia. Į kiemą prigriuvo svečių.
pargriūti - pargr|iūti, pargriūva, pargriuvo parvirsti, parpulti: Arklys ant ledo pargriuvo. pargriuvimas.
išgriūti - išgr|iūti, išgriūva (išgriūna), išgriuvo 1. suirti ir išvirsti: Siena išgriuvo. 2. išeiti kamšatyje, išsiveržti: Visi šokėjai išgriuvo sukaitę į kiemą. išgriuvimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž