Žodžių nugara reikšmės

nugara - nugar|a 1. liemens dalis nuo sprando iki kryžkaulio: Gulėti ant nugaros. nugarą sulenkti. Vaikščioja, rankas už nugaros susidėjęs. Šaltis perėjo per nugarą. Stovi į mus nugara (nugarą atsukęs). Nešė ant nugaros užsimetęs maišą. 2. drabužio dalis prie tos liemens dalies: Švarko nugara 3. prk. užpakalinė ar viršutinė daikto dalis: Krosnies, kalno nugara...

nuga - riešutų arba vaisių vienetų gaminti moteriško tualeto reikmenis sudėtyje esančio cukraus pasta

nugaros - , su jomis susijusių arba iš stuburo įsikūręs netoli, susijusių su, arba kurie turi įtakos stuburo smegenis

nugarkaulis - nugarkaulis stuburas: N. iškrypo, lūžo. Arklio tik oda ir n. teliko (labai sulysęs).

nugarkaulio - , su jomis susijusių arba iš stuburo įsikūręs netoli, susijusių su, arba kurie turi įtakos stuburo smegenis

nugairintas - grūdintas stiklas, raugintos arba žalvarinis oro sąlygų

nugaruoti - nugar|uoti, nugaruoja, nugaravo 1. nueiti garu: Verdant daug vandens nugaruoja. 2. nuo garų (smalkių) apsvaigti: nugaravau galvą. nugaravimas.

nugarinė - nugarinė nugaros mėsa.

nugarinti - nugarinti.

nugarinis - konkurso mėsos juostelės susideda iš didelės vidaus raumenų juosmeniu ant kiekvieno, stuburo pusių [iš jos galima prabangus dieta sugadintas policijos pareigūnas] daugiausia skirta Ydos miesto rajonas

nuganymas - nuganymas -> nuganyti.

nugalimas - pasenęs sunaikinti panaikinti

gagara - gagara juodakaklis naras.

nugarmėti - nugarmė|ti, nugarma (nugarma), nugarmėjo 1. su triukšmu nubėgti: Laiptais nugarmėjau žemyn. 2. nugrimzti, nuskęsti: Po ledu nugarmėti Kibiras nugarmėjo į šulinį. nugarmėjimas.

nugalėtas - išvykstate išvykstantiems

nugalabyti - nugalab|yti, nugalabija, nugalabijo šnek. -> nugalabinti.

Niagara - didžioji potvynių torrent

nugalėtoja - vienas, kad laimi kaip vienas, kad yra sėkmingas ypač per pagirtino sugebėjimus ir sunkaus darbo ba VICTOR ypač žaidimų ir sporto c vienas, kad laimi da susižavėjimą teismo žaidimas kulka, kuri nėra grąžinta ir kad balai todėl žaidėjas

nugalabinti - nugalabin|ti, nugalabina, nugalabino 1. šnek. galą padaryti, nužudyti: Nugalabinti gyvatę. 2. šnek. nukamuoti.

nuganyti - nugany|ti, nugano, nuganė 1. leisti nuėsti (pievą): Ta pieva jau nuganyta. sngr.: Ganykla greit nusiganė. 2. ganant pražudyti, neišsaugoti, sunaikinti: Nuganyti žąsiuką. Daug vasarojaus nuganyta. 3. prastai šeriant ar ganant, suliesinti: Baisiai nuganyta karvė. 4. gerai šeriant ar ganant, nupenėti: Graži kumelaitė, nuganyta. sngr.: Nusiganęs kaip meitėlis. nus...

nugalėtojas - galė́tojas (-is), -a. kas gali: Atsirado mat galė́tojas – ko niekas nepadaro, tai jis galės padaryti! apgalė́tojas (-is), -a. nugalėtojas: Karalius Aleksandris buvo didelis apgalė́tojis. Apgalėtojis ir nuveiktasis per ilgus metus turi vilkti sunkių skolų naštą. nugalė́tojas, -a. kas nugali, laimi. pérgalėtojas (-is), -a. kas pergali, nugali: Priėjęs p...

nugalėjimas - galė́jimas. → galėti. 1. pajėgimas, jėga, sveikata; sugebėjimas: Dėl galėjimo jis galėtų prašyti, bet naudos jam iš to jokios nebūtų. Tas žvengti tegalėjimas man, kaip sau nori, visai nepatinka. Kokis čia negalė́jimas – ateiti galiu. Parodė galėjimą savą ant manęs, padaręs man didžius daiktus. 2. imtynės: Dabar ketino būti paskutinis galėjimas...

nugalėti - nugalė|ti, nugali, nugalėjo paimti viršų, įveikti: Nugalėti priešą. Nugalėti kliūtis. Nugalėti baimę. Lygioje kovoje nugalėjo. nugalėjo protas. sngr.: Ä–mės ėmės, bet nenusigalėjo. nugalėjimas nugalėtojas, nugalėtoja dkt.

nugaluoti - nugal|uoti, nugaluoja, nugalavo 1. galą padaryti, nužudyti: Šuo nugalavo vištytį. sngr.: Gyvatė ilgai nenusigaluoja (nenusibaigia). 2. nukamuoti, nuvarginti: nugaluotas arklys. sngr.: Nusigaluoji per dieną betriūsdamas. nugalavimas.

nugaišti - nugaiš|ti, nugaišta, nugaišo 1. pradingti, prapulti: Spuogai nuo veido nugaišo. 2. nudvėsti, nustipti: nugaišo žąsiukas, paršelis. nugaišimas.

nugabenti - nugab|enti, nugabena, nugabeno nuvežti, nunešti, nuvesti: nugabeno daiktus į stotį. sngr.: Jie jau nusigabeno į miestą. nugabenimas.

nugaląsti - nugal|ąsti, nugalanda, nugalando 1. galandant nudilinti, nutrinti: Nugaląsti kirvį. 2. prk. nupūsti: Kelias vėjo nugaląstas (nupustytas, plikas). nugalandimas.

nugainioti - nugainio|ti, nugainioja, nugainiojo, nugainio|ti, nugainioja, nugainiojo nuvaikyti: Šuo kiaules nuo bulvių nugainiojo. nugainiojimas.

nugalėjęs - naudojamas kaip funkcija žodis, reiškiantis poziciją kontakto su viršutinio paviršiaus

nugaišėlis - nugaišėl|is, nugaišėlė dkt. kas nugaišęs, liesas, sunykęs: nugaišėlė karvė.