Žodžių neeme reikšmės

neesminis - galintys atsirasti kaip galimybę ar nepilnametis pasekmių
neefektyvus - nėra veiksminga, nes neteikia numatomą poveikį arba pageidaujama b bereikalingu laiko ar energijos
neemocionalus - rodo, turinčių ar išreikšti jokių emocijų
neekspresyvus - archajiškas neišreiškiamas trūksta išraiška arba reikšmė
neefektyvumas - kokybė arba būklė yra neefektyvus kažkas, kad yra neefektyvus
neeilinis - ne paprastai susidūrė su neįprasta
neekonomiškas - nėra ekonomiškai įmanoma
neegzistavimas - nėra egzistencijos neigimas yra
neetiškas - ne, ne, būdvardžių sudaryti iš būdvardžių
neetatinis - kaip įprasta, pareiškė, arba nustatytą skaičių
neelegantiškas - ne gryną arba tapti savo išvaizda skurdus
neekonomiškumas - trūksta ekonomikos veiksnys, atsakingas už sąnaudų padidėjimas
neeksploatuojamas - (1) kryptimi toli, iš vidaus arba iš centro
neetiliuotas - veda tarp spausdinimo linijų apdorotuose arba sumaišytas su švino arba švino junginių
neelastingas - netamprus kaip lėtai reaguoti ar atsakyti prie besikeičiančių sąlygų b nelankstūs, nepasiduodantis
neegoistiškas - ne savanaudis dosnus
neeksploatuotas - nevedęs moteris, skirtas religijos b kapitalizuojamos Mergelė visiškai skaisčią jauna moteris B nevedęs mergina ar moteris kapitalizuojamos Mergelės Marijos aa asmuo, kuris neturėjo lytinių santykių ba asmuo, kuris yra nepatyrę paprastai nurodytą veiklos sritį, moteriškos lyties gyvūnų, kad turi niekada copulated be priemaišų ar dėmių nesuteptas skaisčią c...
nuodėmė - nuodėm|ė 1. bažn. peržengimas religinių, dorovinių taisyklių, nusidėjimas: Išpažinti nuodėmes. Gailėtis už nuodėmes. Atleisti nuodėmes. Sunki nuodėmė 2. prk. smerktinas elgesys. 3. prk. yda, trūkumas: Arklys be nuodėmės.
neentuziastingas - trūksta širdis, dvasia, ar palūkanų
neentuziastingai - trūksta širdis, dvasia, ar palūkanų
neegzistuojantis - nėra egzistencijos neigimas yra
Kuržemė - regionas W Latvija ribojasi su Baltijos
Emė - emè(
mėmė - mėm|ė b. menkinamai apykvailis, lėtas žmogus, žioplys: Su tokiu mėme nesusikalbėsi. Tyli kaip mėmė.
dėmė - dėm|ė 1. sutepta, suteršta vieta: Dėmė ant skarelės. 2. savo spalva išsiskirianti iš aplinkos vieta: Saulės dėmės. Ant veido raudona dėmė 3. prk. dorovinis negero elgesio padarinys, yda: Žmogus be jokios dėmės. Δ Geltonoji dėmė (anat. macula lutea; akies tinklainės vieta, ypač jautri šviesai).
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž