Žodžių midus reikšmės

midus - mid|us svaigusis gėrimas iš medaus: midaus darykla. Gardus midutis, midutėlis. Kur mūsų nėra, veršiai midų geria (folkloras).
didus - did|us, didi 1. didingas. 2. žr. išdidus.
aidus - atsiliepiantis aidu, skardus.
geidus - geid|us, geidi labai norintis, geidžiantis. geidžiai prv. geidumas.
atidus - ati|dus, atidi su atida, dėmesiu dirbantis, pastabus. atidžiai prv.: Mokiniai turi atidžiai klausyti mokytojo. atidumas: Dirbant reikia atidumo.
griozdus - griozdùs,-ì griozdiškas, neparankus, keblus:Buvo padaryta daug rogių, griozdžių ir sunkių
griaudus - griaud|us, griaudi žr. graudus.
gramzdus - gramzd|us, gramzdi 1. giliai grimztantis, sunkus. 2. prk. niūrus, tamsus: Gramzdus kambarys. gramzdžiai prv. gramzdumas.
gliaudus - gliaud|us, gliaudi lengvai gliaudomas: Gliaudūs riešutai, žirniai. gliaudumas.
apmaudus - apmau|dus, apmaudi 1. susierzinęs, piktas: apmaudu, kad nesiseka darbas. 2. keliantis rūpestį: apmaudi klaida. apmaudžiai prv. apmaudumas.
aplaidus - aplai|dus, aplaidi apsileidęs, vangus: Aplaidus pareigų ėjimas. aplaidžiai prv.: aplaidžiai dirbti. aplaidumas.
atlaidus - atlai|dus, atlaidi 1. lengvai dovanojantis, atleidžiantis padarytą skriaudą: Tėvas buvo švelnus, atlaidus 2. nesukrus, laidus: Labai atlaidžios gijos. 3. minkštas, lengvas (melžti): atlaidi karvė. 4. atidrėkęs (apie orą). atlaidžiai prv. atlaidumas.
godus - god|us, godi daug norintis, gobšus: Godus žmogus Godus valgio, gėrimo. Godus pinigams. godžiai prv.: Godus ryti, valgyti. godumas.
bodus - bod|us, bodi nuobodus, įkyrus, grasus.
badus - bad|us, badi 1. linkęs badytis ragais: badkarvė. 2. duriantis, dygus: Rugiena badi. badumas.
ardus - ard|us, ardi 1. kuris lengvai ardosi, irus, palaidas: ardi žemė (nesupuolusi). 2. piktas, vaidingas: Jis jau iš mažumės toks ardus ardumas.
girgždus - girgžd|us, girgždi girgždantis, gvergždžiantis: Girgždus balsas. girgždumas.
gludus - glūd|us, glūdi 1. nejaukus, nykus: glūdi tyla. 2. nuošalus, atkampus: glūdi vieta. glūdumas.
glodus - glo|dus, glodi lygus: Glodūs plaukai. glodžioji kreivė (mat.). glodžiai prv. glodumas.
gardus - gard|us, gardi 1. turintis gerą skonį, skanus: Gardus valgis, vanduo. Gardžią sriubą verda. gardu kaip devyni medūs (folkloras). 2. prk. malonus: Gardus kvapas, miegas. gardžiai prv.: Gardus valgo, kvepia, miega. Gardus juokiasi (nuoširdžiai). gardybė gardumas: Liežuvis apkarto, nei gardumo nejaučia.
akivaizdus - labai aiškus, matomas, regimas.
gvaldus - gvald|us, gvaldi lengvai gvaldomas. gvaldžiai prv. gvaldumas.
gruzdus - gruzd|us, gruzdi 1. apdegęs, apgruzdėjęs: gruzdi pluta. 2. trupus, birus: Gruzdus ragaišis. gruzdi žemė. gruzdumas.
graudus - graud|us, graudi 1. graudinantis, liūdnas, gailus, skurdus: Graudus likimas. Graudžios ašaros. grauddu žiūrėti. Graudus balsas volungėlės, dar graudesnis motinėlės (d.). 2. trapus, gruzdus, traškus: Graudus medis, stiklas, grybas. Graudus kirvis greitai išdūžta. graudžiai prv.: Graudus verkti, dejuoti. graudumas: Kiek graudumo toje dainoje!.
glaudus - glaud|us, glaudi 1. arti esantis, artimas: Glaudžios gretos, eilės. 2. lipšnus, meilus, malonus: Glaudus vaikas. Glaudus veršis dvi karves žinda (folkloras). glaudžiai prv. glaudumas.
bruzdus - bruzd|us, bruzdi judrus, skubus: Bruzdus vyras.
brandus - brand|us, brandi 1. gerai pribrendęs; grūdingas, derlingas: Brandūs grūdai, riešutai. Brandžios varpos. Kopūstų galvos brandžios (kietos). 2. šnek. tarpus, riebus: Brandus vaikas. 3. prk. subrendęs; puikiai padarytas: Brandus protas. Brandus veikalas. brandžiai prv. brandumas.
blandus - bland|us, blandi 1. tirštas: blandi sriuba. 2. tamsus, apsiblausęs: blandi diena. Blandžios akys. blandžiai prv. blandumas.
atgodus - atgo|dus, atgodi kuris greit atsigosta, prisimena, susigaudo: atgodžiam viskas suprantama. atgodumas.
gargždus - gargž|dus, gargždi gargiantis, užkimęs: Kalba gargždžiu balsu. gargždžiai prv.: Gargždus kosėti. gargždumas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž