Žodžių meme reikšmės

mėmė - mėm|ė b. menkinamai apykvailis, lėtas žmogus, žioplys: Su tokiu mėme nesusikalbėsi. Tyli kaip mėmė.
kame - kame prv. 1. kur, kurioje vietoje (klausiant): K. buvai, k. vaikštinėjai? K. kirvį padėjai? 2. kur nors (neapibrėžtai): Ieškok, gal k. rasi. 3. kur (šalutiniams sakiniams jungti): K. šuo laka, ten ir loja (folkloras).
jame - ar į tą vietą, laiką ar dalykas, kad visų pirma, ar pagarba
eime - judėti link kažkas požiūrio
kaime - káimė 1. kaimas 1: Kai privažiuosit aną kaimę, prašom pasukti į kairę Mūsų káimės bernai visi mušeikos Jonui paskirtas kelias taisyti už káimės Ar labai pašlapo per káimę? 2.sodyba, ūkis:Ir patys tatai išpeikę ..., išsikalbinėdami jaučiais, kaimėmis, moterimi
eikime - kažkas, kad trukdo obstrukcija
kalėjime - būklė; gimdymo arba nelaisvėje laisvės atėmimo vietos, ypač dėl lawbreakers konkrečiai asmenų, nuteistų už sunkius nusikaltimus įkalinimo įstaiga (kaip taikoma valstybės jurisdikcija) - palyginti kalėjimą
Emė - emè(
apsikeiskime - 19. laiškas anglų abėcėlės ba grafikos atstovavimo šio raide ca kalbos kolega rašybos sa grafikos prietaiso atkūrimo Raidė S 1 paskirtą s ypač kaip tvarka ar klasės 19 [santrumpa patenkinamai] aa klasės įvertinimas studento darbas kaip patenkinamas b, rūšiuojamos ar įvertinta kažkas formos, pavyzdžiui, raidė S šabas šventasis šilingas skrupulas sekundę; ...
esmė - esm|ė pagrindinis, svarbiausias ko nors dalykas, turinys: Viso to dalyko man esmė terūpi. Kalbėti iš esmės.
gelmė - gelm|ė 1. gili vieta, giluma: Čia pati upės gelmė Išniro iš gelmių. Paskendo jūros gelmėse. Žemės gelmės. 2. gylis, gilumas: Nedidelė tos upės gelmė.
ertmė - ertmė vidinė uždara erdvė, tuščia vieta: Nosies e. Rūmų ertmės.
dėmė - dėm|ė 1. sutepta, suteršta vieta: Dėmė ant skarelės. 2. savo spalva išsiskirianti iš aplinkos vieta: Saulės dėmės. Ant veido raudona dėmė 3. prk. dorovinis negero elgesio padarinys, yda: Žmogus be jokios dėmės. Δ Geltonoji dėmė (anat. macula lutea; akies tinklainės vieta, ypač jautri šviesai).
dermė - derm|ė 1. sandora, taika, vienybė: Gyventi dermėje. 2. muz. muzikinių garsų ir jų tarpusavio santykių darna. dermės juosta (vaivorykštė).
baimė - baim|ė 1. tikro ar tariamo pavojaus bijojimo jausmas; priešingai drąsa: Baimė ima. Nugalėti baimę. Vaikiška baimė Iš baimės suriko. 2. prk. daugybė: baimę javų privertė. Gyva baimė (labai daug).
giesmė - giesm|ė 1. giedamas muzikos kūrinys (ppr. religinio turinio): Giesmes gieda. giesmių knyga. 2. iškilminga daina, himnas: Tautos giesmė Pergalės giesmė 3. tam tikras poezijos kūrinys ar jo dalis, skyrius: Rolando giesmė Iliados yra 24 giesmės. 4. paukščio suokimas, čiulbėjimas: Klausosi paukščių giesmių. Giesmę atgiedoti (atlikti savo vaidmenį). Savo (seną)...
begumė - aukšto rango (kaip Indijos arba Pakistano musulmonų moteris)
bausmė - bausmė atpildas už nusikaltimą ar nusižengimą: Pagal nusikaltimą ir b. Kūno b. Lengva, sunki, švelni b. Bausmei liksi namie.
baltmė - baltmė med. pigmento išnykimas kai kuriose odos vietose (vitiligo).
baigmė - baigmė sport. 1. lenktynių ir varžybų baigiamoji dalis, finišas. 2. lenktynių nuotolio baigiamoji vieta, finišas.
grėsmė - grėsm|ė 1. gresianti padėtis, grėsimas, pavojus: Karo grėsmė Nedarbo grėsmė 2. šnek. drausmė, baudimas: Gavo nuo tėvo grėsmės (buvo išbartas). Duok jam grėsmės (išbark).
grūsmė - grūsmė spūstis, susigrūdimas, grūstis.
drėgmė - drėgm|ė buvimas vandens ar garų, drėgnumas: Prie pelkės didelė drėgmė Gluosnis drėgmę mėgsta. Čia žemė prie drėgmės.
drausmė - drausm|ė 1. nustatytos tvarkos laikymasis: Darbo, mokyklos drausmė drausmės laužymas. Karinė drausmė 2. draudimas.
izotermė - žemės paviršiumi sujungimo vietų, turinčių tokią pat temperatūrą tam tikru laiku arba tai pačiai vidutinė temperatūra tam tikrą laikotarpį, linijos diagramos tūrio arba slėgio pokyčius esant sąlygoms, pastovioje temperatūroje žemėlapyje, arba diagramos linija
ištvermė - ištverm|ė, ištvermė sugebėjimas ištverti, patvara: Didelės ištvermės žmogus. Vaikas ištvermės neturi, greit pailsta.
geltonymė - geltonymė geltona dėmė, geltona vieta.
antšeimė - antšeimė biol. organizmų sistematikos vienetas, apimantis keletą artimų šeimų (suprafamilia).
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž