Žodžių medzioti reikšmės

medzioti - medžio|ti, medžioja, medžiojo 1. verstis medžiokle; būti medžioklėje: Vilkus, antis medžioti Turėjo ir šunį medžiojamą. 2. gaudyti, ieškoti (grobio): Katė eina medžioti (pelių gaudyti). 3. prk. rinkti, ieškoti: Talkininkus medžioti medžiojimas medžiotojas, medžiotoja dkt.
megdzioti - mėgdžio|ti, mėgdžioja, mėgdžiojo 1. erzinti (ppr. rodant liežuvį); tyčiotis, kartojant kito žodžius: Jis mane mėgdžiojo. sngr.: Tu čia nesimėgdžiok! 2. daryti taip, kaip kitas daro (ppr. mokantis): Vaikas visada mėgdžioja vyresniuosius. mėgdžioja viską kaip beždžionė. mėgdžiojimas mėgdžiotojas, mėgdžiotoja dkt.
vedzioti - vedžio|ti, vedžioja, vedžiojo 1. vesti iš vietos į vietą: Svečius vedžioti po sodą, po kambarius. Šuo aklam vedžioti Vedžioti arklį, vagojant bulves. sngr.: Vaiką su savimi vedžiotis. 2. kraipyti, sukioti: Vedžioti žiūroną nuo vieno daikto prie kito. 3. braukyti, raižyti: Plunksną vedžioti po popierių. 4. tiesti: Kelius, geležinkelius vedžioti po visą...
bedzioti - bedžio|ti, bedžioja, bedžiojo 1. badyti, smaigstyti: Kuolelius bedžioti (į žemę). 2. tarm. kastuvu purenti žemę, kasinėti: Daržą bedžioti bedžiojimas.
pamegdzioti - pamėgdžio|ti, pamėgdžioja, pamėgdžiojo 1. paerzinti mėgdžiojant: Ar gražu pamėgdžioti vyresnį! 2. daryti kaip kitas daro: Jis moka pamėgdžioti pelėdą. pamėgdžiojimas.
medziotoju - vienas aktas, medžioklės; specialiai žaidimo siekimas medžioklės aa periodiškai keistis greitis sinchroninio elektros mašinos ba savarankiškai sukeltas nepageidaujamas virpesių kintamojo aukščiau ir žemiau pageidaujamos vertės automatišką kontrolės sistemą, ca nuolat bandymas procesas automatiškai valdoma sistema, rasti norimą Pusiausvyros sąlyga
isbedzioti - išbedžio|ti, išbedžioja, išbedžiojo 1. išbadyti: Išbedžioti skylutes. 2. tarm. iškasioti, išpurenti: Išbedžioti ežią agurkams sodinti. išbedžiojimas.
apvedzioti - vedžióti,-iója, -iójo vesti.1. nuolat padėti vaikščioti:Vaikus nuo amžių vedžiója, aiškina viską apie senovę O trečia slūgelė žiedelį raičiojo, už baltų rankelių mergelę vedžiojo Aš turiu akvatą vedžiotie žabalus ubagus | Senį lazda vedžiója ^ Protas išmintį vedžiója Galva visą žmogų vedži...
sumindzioti - sumindžio|ti, sumindžioja, sumindžiojo 1. suminti, sutrempti kojomis: sumindžiojo žolę, nukritusį drabužį. 2. galą padaryti trempiant: Traukis iš kelio, kad arkliai nesumindžiotų. sumindžiojimas.
medziotojas - aa asmuo, kuris medžioja žaidimas ba medžioklės maždaug arklys, naudojamas arba pritaikytas naudoti medžioklės su šunimis, naudojamas arba apmokyti šunį, ypač greitai stiprus cross-country darbo ir šokinėja 1 mokomi žirgų, kad kažką kišeninių laikrodžių su atlenkiamu apsauginiu dangteliu ieško
medziojimas - vienas aktas, medžioklės; specialiai žaidimo siekimas medžioklės aa periodiškai keistis greitis sinchroninio elektros mašinos ba savarankiškai sukeltas nepageidaujamas virpesių kintamojo aukščiau ir žemiau pageidaujamos vertės automatišką kontrolės sistemą, ca nuolat bandymas procesas automatiškai valdoma sistema, rasti norimą Pusiausvyros sąlyga
medziokle - medžiokl|ė ieškojimas žvėrių ar paukščių nukauti ar pagauti: Vilkų, lapių, kiškių medžioklė medžioklės drabužiai. Išėjo į medžioklę.
kandzioti - kandžio|ti, kandžioja, kandžiojo 1. džn. kąsti 3: Uodai, musės rankas kandžioja. sngr. 2. šnek. po truputį kramsnoti: kandžiokite pyragėlių. prk.: Žodžių galūnes kandžioti (neištarti, nutraukti). kandžiojimas Žiūrėk: [kąsti].
medzioklinis - medžioklin|is, medžioklinė -> medžioklė: Medžioklinis šautuvas.
klaidzioti - klaidžio|ti, klaidžioja, klaidžiojo 1. nerasti kelio, klajoti: Miške, dideliame mieste klaidžioti prk.: Jo akys klaidžiojo po minią. 2. vaikštinėti: Klaidžioti per žmones. 3. prk. nerasti tiesos: Klaidžioti tamsybėje. klaidžiojimas.
griaudzioti - griaudžio|ti, griaudžioja, griaudžiojo griausti, dundėti; tarpais griausti: Perkūnas nesiliovė griaudžiojęs. griaudžiojimas.
aplandzioti - lándžioti, -ioja, -iojo. lįsti. 1. šen ir ten lįsti, landyti: Per pamatus šunes lándžioja. Po pamatais katės lándžioja. Žibankštis (žebenkštis) da geriau po šiaudus lándžioja, negu kokia pelė. Pãvarte lándžioja. Nelandžiok pro skyles, sprandą palauši. Turliai lándžioja po žemę ir kapoja šaknis. Balti karveliai po žemėm lándžioja. 2. ...
apkandzioti - kándžioti,-ioja, -iojo kąsti.1. žaizdą padaryti su dantimis; gelti:Šuva kándžioja | Bloga žinia patylom kandžioja | Arkliai kandžiojas Nesikandžiokit, bitelės, nesikandžiokit, kam pyktis! 2.kąsnį kąsti, valgyti, graužti, kramtyti:Tai šį, tai tą kándžiok, ką išmanydama, kad neišalktum Kandžiokit, sveteliai, tų pyragėlių...
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž