Žodžių maudeti reikšmės

ciaudeti - čiaud|ėti, čiaudi, čiaudėjo nevalingai staigiai su šnypščiamu garsu iškvėpti orą: Jis čiaudi, slogą turi. čiaudėjimas.
skaudėti - skaudė|ti, skauda, skaudėjo jausti kūno kančią: Skauda dantį. Man labai skauda galvą (galva). Po krūtine skauda. Skaudamas pirštas. Kam neskauda, tas ir nedejuoja (folkloras). prk.: Kalbėjo su skaudama (skaudančia) širdimi. skaudėjimas: Vaistai nuo galvos skaudėjimo.
pajudėti - pajudė|ti, pajuda, pajudėjo 1. imti judėti: Nė vienas nepajudėjo iš vietos. Ledai Nemune pajudėjo. prk.: Kada jūs pagaliau pajudėsite (imsite veikti)? 2. galėti judėti: Buvo tiek primuštas, kad nepajudėjo. pajudėjimas .
griaudėti - griaudė|ti, griaudėja, griaudėjo 1. griausti, griaudžioti: Perkūnija griaudėja. 2. prk. smarkiai trenkti, dundėti, aidėti: griaudėja sviediniai, būgnas. 3. šnek. smarkiai šaukti: Jis visais perkūnais pradėjo griaudėti (bartis). griaudėjimas.
čiaudėti - čiaud|ėti, čiaudi, čiaudėjo nevalingai staigiai su šnypščiamu garsu iškvėpti orą: Jis čiaudi, slogą turi. čiaudėjimas.
sudėti - sudė|ti, sudeda, sudėjo 1. suguldyti, sukloti, sukrauti: sudėjo lentas į krūvą. Šienas jau sudėtas. sngr.: Susidėjo pinigus į kišenę. 2. suglausti, sudurti: sudėk abi lentas, pažiūrėk, ar lygios. sngr.: Vaikščioja, rankas užpakalyje susidėjęs. 3. įtvirtinti visus skirtoje vietoje: sudėjo grėbliui dantis. sngr.: Susidėjo auksinius dantis. 4. sunarstyti:...
rudėti - rudė|ti, rudėja, rudėjo darytis rudam, rusti: Nuo saulės veidas ima rudėti rudėjimas.
nudėti - nudė|ti, nudeda, nudėjo 1. visą apdėti, nukrauti: Stalus valgymais nudėti 2. nuimti: Viską nudėk nuo stalo. 3. nukišti, prapuldyti: Kur peilį nudėjai? 4. užmušti: Žvėrį nudėti 5. ryt. apkalbėti, apšmeižti: Jis geras, tik žmonės jį nudeda. nudėjimas.
judėti - judė|ti, juda, judėjo 1. keisti savo padėtį vietoje, krutėti: Nė kiek nepasėdi ramiai, tik juda ir juda. Lūpos juda. 2. keisti vietą, slinkti kuria nors kryptimi: Traukinys ėmė judėti Debesys juda dangumi. Upės dar nejuda (dar užšalusios). prk.: Darbas nejuda iš vietos (nevyksta). 3. fil. egzistuojant nepaliaujamai keisti savo būvį, rutuliotis (apie materij...
budėti - budė|ti, budi, budėjo 1. saugoti, prižiūrėti ką, dežuruoti: Budėti sargyboje. Budintis tarnautojas. Budėti prie ligonio. 2. nemiegoti: Visą naktį budėjau. 3. žem. būti prie pašarvotojo, dalyvauti šermenyse: Budėti prie mirusiojo, mirusįjį. budėjimas budėtojas, budėtoja dkt.
suskaudėti - suskaudė|ti, suskauda, suskaudėjo imti skaudėti; trumpai paskaudėti: suskaudėjo šoną. Suskaudės kur ką, tai ir dejuoja. suskaudėjimas.
paskaudėti - paskaudė|ti, paskauda, paskaudėjo kiek skaudėti: Kartais man paskauda galvą (galva). paskaudėjimas.
nepajudėti - Naudojamas kaip funkcija žodžio padaryti neigiamą žodžių grupė arba žodis naudojamas kaip funkcija žodžio stovėti praėjusių žodžių grupė neigiamas
sučiaudėti - sučiaud|ėti, sučiaudi, sučiaudėjo nevalingai staigiai su šnypščiamu garsu iškvėpti orą: Kelis sykius sučiaudėjo. sučiaudėjimas.
sugriaudėti - sugriaudė|ti, sugriaudėja, sugriaudėjo sugriausti: Vakaruose sugriaudėjo. sugriaudėjimas.
išskaudėti - išskaudė|ti, išskauda, išskaudėjo kurį laiką skaudėti: Ranką visą mėnesį išskaudėjo. išskaudėjimas.
sujudėti - sujudė|ti, sujuda, sujudėjo 1. trumpai pajudėti vietoje: Minia sujudėjo. Lūpos sujudėjo. 2. pradėti slinkti į priekį: Traukinys sujudėjo. sujudėjimas.
nejudėti - remti save stačias pozicijos b kojų iki nustatyto aukščio, kai visiškai stačias
nusičiaudėti - nusičiaud|ėti, nusičiaudi, nusičiaudėjo sučiaudėti: nusičiaudjo, kaip tabako pauostęs. prk.: Tik nusičiaudėk (ką nors prasitark),jau ir žino visi. nusičiaudėjimas.
įsičiaudėti - čiáudėti,-i (-ėja, -a, čiáusti čiáusdi), -ėjo 1.nevalingai, staigiai su šnypščiamu garsu iškvėpti orą pro nosį ir burną:Čiaudmi Čiáudžiu, slogą būsiu gavęs Ko taip čiáudėji, gal slanktą turi? Krautuvėse pardavėjos tik čiáusti, kosti Aš čiáudu nuo taboko, o žiovaunu, kad miego noriu Kad ...
išjudėti - išjudė|ti, išjuda, išjudėjo 1. pradėti judėti: Išjudėti iš vietos. 2. išeiti, iškeliauti: Išjudėti namo. išjudėjimas.
išbudėti - išbudė|ti, išbudi, išbudėjo 1. išbūti nemiegant: Visą naktį išbudėjau. 2. išbūti ką saugant, prižiūrint: išbudėjau prie ligonio tris naktis. išbudėjimas.
liūdėti - liūdė|ti, liūdi, liūdėjo būti prislėgtos nuotaikos, nusiminusiam: Ko liūdi, nuleidęs galvą? liūdėjimas.
glūdėti - glūdė|ti, glūdi, glūdėjo 1. būti kur prisiglaudusiam, tūnoti: glūdėk kertėje, kad nepamatytų. Motina galės prie sūnaus glūdėti (būti, gyventi). Vilnius glūdėjo (dunksojo) tylumoje. 2. prk. būti, slypėti: Didelės jėgos glūdi žmonėse. Čia glūdi pavojus. glūdėjimas.
įsiliūdėti - liūdė́ti,liū̃di (-ė́ja), -ė́jo1. būti liūdnam, prislėgtos nuotaikos, sielvartauti:Stovi, liūdi mergelė, rankeles nuleidus Nesikrimsk taip ir neliūdėk savo mirusios pačios Pasakyk tu man, berželi, laukų svyrūnėli, dėl ko mudu liūdim prie aukšto kalnelio? Geriau tylėti, negu, ką pasakius, liūdėti Ir ten gal ne vienas arba n...
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž