Žodžių lemtys reikšmės

lemtis - lemt|is, lemties m. 1. kas lemta, skirta: Likimo lemtis 2. likimas, dalia: Tokia mano lemtis lemties deivė.
lemtas - lemt|as, lemta toks, kaip reikia, geras, tinkamas: Lemtas žmogus. Dirba lemtą darbą. Lemtas drabužis. lemtai prv.: Jis nespėjo nė sušilti lemtai.
lemties - valia ar principas arba nustatant priežastis kurie dalykai apskritai yra manoma, kad atėjo būti, kaip jie yra, arba įvykių įvykti, kaip jie likimas neišvengiamas ir dažnai nepalankus rezultatas, sąlyga arba galutinio b nelaimė; ypač mirtis galutinis rezultatas b laukiamo rezultato normaliam vystymuisi
lemti - lemti, lemia, lėmė 1. iš anksto skirti (likimą): Laimė taip lėmė. Jam buvo lemta namie likti. 2. būti priežastimi, veiksniu, turėti sprendžiamos reikšmės: Derlių lemia gerai įdirbta žemė. Lemiamoji valanda, įtaka. 3. rodyti ką būsiant, įvyksiant: Bloga lemiantys reiškiniai. lėmėj|as, a dkt. lėmimas.
semtis - sukelti pastoviai judėti link arba po jėga iš anksto traukti
remtis - remtis, remiasi, rėmėsi 1. -> remti. 2. susisiekti, ribotis: Jų sodyba remiasi į kalvą. Kiemas vienu šonu rėmėsi į sodelį. 3. turėti, imti pagrindu: R. autoritetu, įstatymu. R. archyvais. rėmimasis.
lemtingas - lemting|as, lemtinga lemiamas, sprendžiamas: lemtinga kova. Lemtingas momentas. lemtingumas.
tremtis - tremt|is, tremties m. ištrėmimas ar nutrėmimas: Gyventi tremtyje.
atremtis - atremt|is, atremties m. atrama, paspirtis: Atremtis gyvenime.
imtis - imt|is, imties m. sport. imtynininkų vienas su siėmimas.
istremtis - ištremt|is, ištremties m. ištrėmimas.
lemtingai - tokiu būdu taip, kad tai, leidžiančią įtarti, likimo ar likimo veikia kaip tokiu būdu nustatyta likimo mirtimi mirtinai
dešimtis - dešimt|is, dešimties m. kiek. sktv. dešimt: Mūsų buvo dešimtis vaikų. Dešimčia metų vyresnė. Įvertintas trimis dešimtimis rublių.
samtis - sam|tis 1. kaušas viralui semti: Sriubą semia (su) samčiu. samtelis, samtukas putoms graibyti. 2. ant lanko aptemptas tinklas žuvims gaudyti: Žvejoja su samčiais. samtį atiduoti (perleisti, perduoti šeimininkavimą marčiai). samtį atimti (perimti šeimininkavimą).
rimtis - rimt|is, rimties m. ramybė: Vakaro rimtis rimties valanda. Laikykitės rimties ir tvarkos. Nebėr man rimties. rimties taškas (tech.). Sutrikdė rimtį.
ištremtis - ištremt|is, ištremties m. ištrėmimas.
isimtis - išim|tis, išimties m. nukrypimas nuo normos, taisyklės: Nėra taisyklės be išimties. Jis niekam jokių išimčių nedaro.
stumtis - stum|tis, stumiasi, stūmėsi 1. sunkiai judėti į priekį: Vos stūmėsi per minią. 2. prk. šiaip taip gyventi, verstis: stumiuosi po truputį. Gali dar stumtis su senais drabužiais. stūmimasis.
grumtis - grum|tis, grumiasi, grūmėsi 1. -> grumti. 2. eiti grumtynių: Regbininkai grumiasi. grūmimasis.
apimtis - apimt|is, apimties m. 1. dydis, platumas: Krūtinės, kaklo apimtis 2. mastas, užmojis: Pramonės, prekybos apimtis Mokslo darbų apimtis.
atimtis - atimt|is, atimties m. mat. veiksmas, kuriuo iš turinio atėmus atėminį, gaunamas skirtumas: Skaičių, lygčių, aibių atimtis Atimtis žymima minuso ženklu.
išimtis - išim|tis, išimties m. nukrypimas nuo normos, taisyklės: Nėra taisyklės be išimties. Jis niekam jokių išimčių nedaro.
prigimtis - prigimt|is, prigimties m. įgimtos savybės: Jis iš prigimties sveikas.
antgamtis - antgamtis fil. negamtinis pasaulis.
pusšimtis - pusšimtis pusė šimto: P. metų.
nuošimtis - nuošimtis viena šimtoji dalis, procentas.
kiaurasamtis - vienas, kuris veda, AA įrenginio (sietą) išlaiko kietosioms vienetų, o skystis eina per įvairius prietaisus b tempimo arba sugriežtinti kažką
juodašimtis - juodašimt|is, juodašimtė dkt. polit. carinės Rusijos monarchistinės organizacijos narys.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž