Žodžių lanza reikšmės

ietis - iet|is, ieties m. 1. duriamasis ginklas. 2. svaidomasis sporto įrankis.
lanka - lank|a užliejama paupio pieva: lankos šienas. Žalioj lankelėj šienelį pjoviau (d.). Į lankas išeiti (išvažiuoti) (nukrypti nuo temos; niekus nušnekėti).
landa - landa 1. skylė, anga: Avilio l. (laka). Krosnies l. Rūsio l. Ausies l. prk.: Fabrike turėjo landą (priėjo vogti). 2. urvas, ola: Lapės l. 3. prasta trobelė, landynė.
langas - lang|as 1. įstiklinta anga šviesai įeiti: Didelis, šviesus langas langai rasoja. Gėlės auga lange. Pro langą iššoko. Langas išeina į kiemą. Ko žiūri pro langelį? 2. prk. kas panašus į šią angą, keturkampis: Audeklo langai. 3. metamo audeklo matas - tarpas tarp mestuvų dviejų stulpelių.
landumas - būdingas įsibrovimo b įsibrauna, jei vienas nėra sveikintinas arba pakviesti projektavimas vidų
lancetas - lancetas med. dviašmenis peiliukas.
langūras - bet kelių lieknas ledinių Azijos beždžionėmis (Colobinae Pošeimis)
langustas - vėžiai 1 langustus
languotas - languot|as, languota 1. padarytas su langais: languota karieta. 2. langeliais darytas: languota skara. Languotas sijonas. Languotas popierius. languotai prv.: languotai audžia.
landūnas - landūn|as, landūnė dkt. landus žmogus: Toks landūnas visur įlenda, prieina.
landus - land|us, landi 1. gerai lendantis, smailus, aštrus: landi yla. Landžios šakės su geležiniais nagais. 2. mėgstantis visur lįsti, visur prilendantis: Lapė gudrus ir landus žvėris. Landus žmogus. prk.: Landus rudens vėjas. landumas.
bronza - bronz|a 1. vario lydinys su kitais metalais (išskyrus cinką ir nikelį). 2. tokie geltoni dažų milteliai. bronzos amžius (ntk. = ž a l v a r i o a m ž i u s).
langeliais - celiulioidinė, dėl kurių objektai yra parengtos arba dažyti animacinis karikatūros priėmimo, skaidrus lapas
landšaftas - landšaftas geogr. plotas, kurio gamtiniai ir dirbtiniai elementai, susiję ir veikdami vieni kitus, sudaro savitą kraštovaizdį; kraštovaizdis: Gamtinis, kultūrinis l.
landyti - landyti, lando, landė džn. lįsti. 1. ten ir atgal lįsti, landžioti: Po krūmus l. Šunys visur lando. 2. prk. menk. šen ir ten eiti, ieškoti, žiūrinėti: Lando po visas parduotuves. Pas pažįstamus lando. Ko landai, kur nereikia! landymas.
langinė - langin|ė 1. viena pusė medinių durelių langui iš oro arba iš vidaus uždaryti: Dailiai išmargintos langinės. 2. žr. langė. 3. žem. nedidelis kambarys antrame trobos gale langin|is, langinė -> langas 1: L. stiklas. langinė rožė (lange auginama) [langas].
langinis - langin|is, langinė -> langas 1: Langinis stiklas. langinė rožė (lange auginama) Žiūrėk: [langas].
langelis - langel|is 1. mžb. langas. 2. atidaroma lango dalis vėdinti, orlaidė. 3. nedidelė anga atidaryti, žiūrėti ir pan.: Kasos langelis Stebėjimo langelis (tech.). 4. žr. laka 1. 5. prk. keturkampis: Šachmatų lentos langeliai. Audeklas langeliais austas [laka].
landynė - landynė 1. vieta, skylė įlįsti. 2. landa, urvas, ola, vieta pasislėpti. 3. menka, prasta trobelė, lūšna. 4. menkinamai nepadori užeiga.
landinti - landin|ti, landina, landino priežodis lįsti 1: Šunį landinti į lapės urvą. landinimas Žiūrėk: [lįsti].
Lanarkas - arba LAN
landsknechtas - Lancknecht
langinės - vienas, kad išsijungia, paprastai atliekama kilnojamuosiuose gaubtą arba ekraną langų ar durų mechaninis įrenginys, kuris riboja šviesos praleidimas, ypač kamera komponentas, kuris leidžia šviesos patekti į atidarymo ir uždarymo anga kilnojamąjį grotelėse Vargonai bangavimas langas yra atidarytas arti tarsi langinės
landžius - sala Pietvakarių Anglijos Bristolio sąsiauriu off Devon zonos 2 kvadratinių mylių pakrantės burną (5,2 kvadratinių kilometrų)
landuonis - landuon|is, landuonies m. 1. med. pūlinis piršto uždegimas (panaritium): Paviršinė, poodžio, panagės, apynagės landuonis 2. žr. spalinė.
landžioti - landžio|ti, landžioja, landžiojo 1. nuolat šen ir ten lįsti, landyti: Pelės landžioja po grindimis. landžioja pro skyles. 2. šen ir ten vaikščioti, užeidinėti: Ko jis nuolat čia landžioja? landžiojimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž