Žodžių laicizmas reikšmės

klasicizmas - klasicizmas 17-18 a. ir 19 a. pradžios meno kryptis, susiformavusi sekant antikos ir renesanso principais.
galicizmas - galicizmas skolinys iš prancūzų kalbos, prancūzybė.
anglicizmas - anglicizmas -> anglybė.
Neoklasicizmas - neoklasicizmas [↗ neo... + ↗ klasicizmas]: 1. XVIII a. pab.— XIX a. pr. Europos ir Š. Amerikos architektūros ir dailės stilius, vėlyvasis klasicizmas; 2. XIX a. II pusės— XX a. vid. meno (architektūros, dailės, literatūros, muzikos) kryptis, pagrįsta antikos, renesanso, klasicizmo, kai kada baroko meno principais.
Organicizmas - organicizmas [gr. organikos — įrankiu sukurtas]: 1. filos. pažiūra, pagal kurią, visa gamta ar jos dalys sudaro pavienes struktūras, kurios tikslingai funkcionuoja ir vystosi panašiai kaip gyvas organizmas; 2. sociologijos kryptis, aiškinanti, kad visuomenė, būdama gamtos dalis, atlieka tas pačias funkcijas kaip ir aukštesnieji gyvūnai.
katolicizmas - Romos katalikybė katalikų krikščionybės tikėjimas, praktika, ar sistema
prakticizmas - prakticizmas praktiškas veiklumas, teorijos palenkimas praktikai: Sveikas p. Siauras, sausas p.
Neoplasticizmas - neoplasticizmas [pranc. néoplasticisme < ↗ neo... + gr. plastikos — vaizduojamasis], XX a. 2—3 dešimtmečio modernistinės dailės (daugiausia tapybos) kryptis; geom. abstrakcionizmo atmaina; atsisakoma vaizduojamosios dailės elementų, kiekvieno daikto arba reiškinio esmė perteikiama horizontalių ir vertikalių linijų, spalvotų plokštumų kombinacijomis.
Logicizmas - logicizmas, matematikos pagrindų kryptis, teigianti, kad visą matematiką galima redukuoti į logiką ir laikyti logikos dalimi.
Leticizmas - leticizmas ↗ letizmas.
stoicizmas - stoicizmas 1. fil. antikinė srovė, didžiausiu gėriu laikiusi dorą, laisvę - mokėjimą valdytis protu. 2. prk. susivaldymas, dvasios pusiausvyra, tvirtybė.
rusicizmas - rusicizmas -> rusybė.
agnosticizmas - asmuo, kuris laikosi nuomonės, kad bet koks galutinis realybe (Dievo) yra nežinoma ir tikriausiai nepažįstamu plačiai tas, kuris yra padarytas ne tikėti arba buvimo ar Dievo ar dievo asmuo, kuris nenori įsipareigoti pateikti nuomonę nebūtis apie kažką
Kriticizmas - kriticizmas: 1. ↗ kantizmas; 2. kritinis požiūris į ką nors.
misticizmas - misticizmas mistika pagrįsta pasaulėžiūra.
pseudoklasicizmas - pseudoklasicizmas [↗ pseudo... + ↗ klasicizmas], XIX a. pirmųjų 3 dešimtmečių lenkų klasicizmo lit. srovė, kuri rėmėsi pranc. klasicizmo ir rokoko poetika; priešingai švietėjiškajam klasicizmui, griežtai laikėsi normatyvinių (ypač kalbos) kanonų.
Technicizmas - technicizmas [↗ technika]: 1. technikos reikšmės visuomenės gyvenimui perdėjimas, technikos raidos atsiejimas nuo konkrečių visuomeninių santykių; 2. pernelyg didelis dėmesys meno kūrinio formai, jos vyravimas turinio atžvilgiu; 3. per didelis domėjimasis technikos, gamybos vaizdavimu meno kūriniuose.
Neokatolicizmas - neokatolicizmas [↗ neo... + ↗ katolicizmas], modernistinis Europos katalikybės sąjūdis tarp I ir II pasaulinio karo; stengėsi katalikybę sieti su esamo laiko kultūra, demokratinėmis buržuazinėmis visuomenės tendencijomis.
skepticizmas - skepticizmas 1. fil. pažiūra, kuri neigia, kad galima pažinti tiesą. 2. prk. nepatiklumas, abejojimas, nepasitikėjimas.
gnosticizmas - mintis ir praktika, ypač įvairių kultų pabaigoje iš anksto krikščionių ir ankstyvosios krikščionybės amžių, išsiskiria įsitikinimas, kad materija yra blogis ir kad emancipacijos ateina per Gnostikų
Neokriticizmas - neokriticizmas [↗ neo... + ↗ kriticizmas], neokantizmo atmaina; susiklostė XIX a. II pusėje Italijoje ir Prancūzijoje.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž