Žodžių kybinti reikšmės

kibinti - kibin|ti, kibina, kibino 1. liesti, kliudyti, judinti: Nekibink gulinčios bėdos (folkloras). 2. kirkinti, erzinti: Gana tau merginas kibinti sngr.: Eik sau čia nesikibinęs! kibinimas.
apkabinti - kabìnti(-ýti), -ìna, -ìno 1. daryti, kad kabėtų, karti ant ko nors; daryti, kad būtų nusviręs, nukaręs, nulenktas, panarintas:Kabinù kepurę kablin Išėjo kabìnti(džiauti)rūbų Ant šakelių, ant žaliųjų vainikai kabinta | Visokių gyvolių priešais atejo, kurie visi ant jo pečių kabinos 2. užsklęsti; vien...
atkabinti - kabìnti(-ýti), -ìna, -ìno 1. daryti, kad kabėtų, karti ant ko nors; daryti, kad būtų nusviręs, nukaręs, nulenktas, panarintas:Kabinù kepurę kablin Išėjo kabìnti(džiauti)rūbų Ant šakelių, ant žaliųjų vainikai kabinta | Visokių gyvolių priešais atejo, kurie visi ant jo pečių kabinos 2. užsklęsti; vien...
dabinti - dabin|ti, dabina, dabino puošti, gražinti: Seklyčią žolynais dabinti Geras giriamas, gražus dabinamas (folkloras). sngr.: dabinasi eidama į vestuves. dabinimasis dabinimas dabintojas, dabintoja dkt.
bubinti - bubin|ti, bubina, bubino 1. bildinti, dundinti, mušti: Būgną bubinti Į kuprą bubinti 2. šnek. smarkiai ką daryti (gerti, kulti, krauti, valgyti ir kt.): Bubinti vandenį (gerti). Bubinti javus (kulti). Bubinti vežimą (didelį krauti).
grubinti - grubin|ti, grubina, grubino priežodis grubti: Šaltis grubina pirštus. grubinimas.
glebinti - glebin|ti, glebina, glebino priežodis glebti: 1. Neglebink gėlių saulėje. 2. Šiluma glebina žmogų. glebinimas.
garbinti - garbin|ti, garbina, garbino 1. duoti garbę, girti, aukštinti, šlovinti: Tėvynė garbina savo gynėjus. 2. prk. niekinti, peikti, plūsti: Tą nenaudėlį visi garbina. 3. šnek. gabenti, nešti, vežti: Kur tą maišą garbini? garbinimas garbintojas, garbintoja dkt.
dulbinti - dulbin|ti, dulbina, dulbino žr. dūlinti 2 Žiūrėk: [dūlinti].
dribinti - drìbinti, -ina, -ino1. dribti 1: Kam drìbini košę ant žemės pro šalį bliūdo? 2. darytis sudribusiam, aptingusiam. 3. migintis: Kam čia drìbiniesi – eik ir kap reikiant gulk. apdrìbinti1. padaryti nutįsusį, karantį: Mesdamas audeklą, neažkliudyk pirštais, neapdrìbink siūlų. 2. aptingti: Kol negulam po vakarienės, eikim pakūlėtų, paskui apsidri...
drebinti - drebin|ti, drebina, drebino priežodis drebėti 1: Visą kūną drebino kūkčiojimas. Lėktuvai drebina orą. Balsą drebinti drebinimas Žiūrėk: [drebėti].
dimbinti - dimbin|ti, dimbina, dimbino negreitai eiti, vilktis, dzimbinti: O kur dimbini? dimbinimas.
dilbinti - dilbin|ti, dilbina, dilbino šnek. eiti, nuleidus akis, galvą, spūdinti: dilbina, nosį nuleidęs. dilbinimas.
cimbinti - cimbin|ti, cimbina, cimbino žr. cimpinti.
birbinti - birbin|ti, birbina, birbino 1. birbynę pūsti, dūduoti: Vamzdelį birbinti Birbinti į ragą. 2. prk. šnek. birbiant kulti, verpti, važiuoti ar šiaip ką daryti: Avižas birbinti birbinimas.
barbinti - barbin|ti, barbina, barbino barškinti, belsti.
bambinti - bambin|ti, bambina, bambino šnek. 1. skambinti: Pietums bambina. 2. įkyriai kalbėti, bambėti: O ji bambina savo, ir viskas. bambinimas.
atskambinti - skam̃binti(-yti), -ina, -ino skámbinti (-yti ) skambėti.1. išgauti tam tikrą garsą:Pirkėjos krumpliais skambina puodus, tirdamos, ar neįtrūkę Stiklus skambina, kamščius daužo, geria, raginasi Šeimininkas atsistoja, skambina šakute į lėkštę, kol abiejuose kambariuose aptyla įsisiūbavusių svečių klegesys Skambino dalgius, šluostėsi pr...
atsikabinti - išskirti (šunys) iš įstojusių antkakliai pora nuimti, atjunkite
apskambinti - skam̃binti(-yti), -ina, -ino skámbinti (-yti ) skambėti.1. išgauti tam tikrą garsą:Pirkėjos krumpliais skambina puodus, tirdamos, ar neįtrūkę Stiklus skambina, kamščius daužo, geria, raginasi Šeimininkas atsistoja, skambina šakute į lėkštę, kol abiejuose kambariuose aptyla įsisiūbavusių svečių klegesys Skambino dalgius, šluostėsi pr...
apsikabinti - a sagtimi, ginklų apkabinti b puoselėti, mylėti apjuosti pridėti ypač lengvai arba mielai imtis
galabinti - galabin|ti, galabina, galabino šnek. galabyti. galabinimas.
dzimbinti - dzimbin|ti, dzimbina, dzimbino šnek. tingiai eiti, bindzinti: Ko taip pamažu dzimbini? dzimbinimas.
drimbinti - drimbin|ti, drimbina, drimbino -> drimblinti drimbinimas.
apdabinti - dabìnti(-ýti), -ìna, -ìno 1. puošti,gražinti:Anksti kėlė, rūtas skynė, vainikėlį sau dabìno I–IV amž. Lietuvos teritorijos kapuose susidurta su daugybe įvairių papuošalų, kuriais būdavo dabinama galva, kaklas, krūtinė, rankos Vainikas nepintas, lelijoms nedabintas Saklyčią, grinčią dabìnti pradėjo ...
išdabinti - išdabin|ti, išdabina, išdabino išpuošti, išgražinti: Dukterį išdabinti sngr.: Gražiai išsidabino. išdabinimas.
dvigubinti - dvigubin|ti, dvigubina, dvigubino daryti dvigubą: Dvigubinti greitį. dvigubinimas.
apstulbinti - stul̃binti,-ina, -ino stulbti;labai stebinti, pritrenkti:Stebinąs, stul̃binąs Jau kelintą kartą ji stulbino mane savotiškomis, labai netikėtomis ir naujomis pažiūromis Šios merginos grožis buvo stulbinantis labai nustebinti, pritrenkti:Baisus įžeidimas apstulbino jį, sukaustydamas visas mintis
apsidabinti - pridėti garbę pateikti kažką dekoratyvinių
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž