Žodžių kumelis reikšmės

kumelys - kumel|ys 1. paaugęs jauniklis arklys: Papras kumelys jojamas. 2. kumeliukas: Glaudus kumelys dvi kumeles žinda (folkloras). Tebėr jaučiai veršiuose, žirgai kumeliuose (d.). 3. menkinamai nenuorama, neklaužada (plūstantis).
kumeliukas - kumeliuk|as mažas arklių jauniklis (be lyties skirtumo): Kumelė su kumeliuku.
kaimelis - mažas kaimelis
kumeliuotis - kumel|iuotis, kumeliuojasi, kumeliavosi atsivesti, turėti kumeliuką: Bėroji greitai kumeliuosis. kumeliavimasis.
kumelinga - kumelinga bdv. vesianti (apie kumelę).
krūmelis - panašių dalykų, kurie vyksta kartu kaip dvi ar daugiau iš eilės priebalsių ar balsių žodžio ba pastatų grupėje segmente, o ypač namų, pastatyti arti vienas kito dėl didelių takų siekiant išsaugoti atvirų erdvių, didesnių nei individualios kieme bendram poilsiui c žvaigždžių ar galaktikų, kurios atsiduria šalia vienas kito į dangų ir gravitaciniu susi...
kalomelis - baltas beskonis junginys Hg2Cl2 naudojami ypač kaip laboratorinių elektrodų dalis, kaip fungicidas ir anksčiau medicinoje kaip vidurių paleidžiamasis vaistas, vadinamas taip pat gyvsidabrio chlorido
namelis - dažnai būna mažas ir laikinas būstas paprastos konstrukcijos, lūšna paprasta pasislėpti nuo elementų
kumelė - kumel|ė arklių patelė: Išvažiavo, pasikinkęs kumelę (kumelaitę, kumelėlę). Šimtas uodų kumelę suėda (folkloras). Lauk, šuneli, kol pastips kumelė (folkloras, reikia laukti progos). Kumelė avižose! (sakoma, kai kieno apyvaras atsileidęs ar batraištis atsirišęs).
kumelaitė - kumelaitė paaugusi jauniklė kumelė.
puikumėlis - pasenęs kilnus labai vertinami tauriųjų
dūmelis - smulkios dulkės, dūmai, arba šviesiai garų sukelia trūksta skaidrumo oro ba debesuotą išvaizdą, skaidriai skystuoju ar kietuoju, taip pat apdaila Tępość kažkas rodo atmosferos migla (kaip ant baldų), ypač neaiškumas proto ar psichikos suvokimo priekabiauti nereikalingų arba nemalonus darbai B reiklus priekabiauti prie Kpinkować, patyčios, ar kritikos migla api...
mėlis - mėl|is 1. mėlynumas. 2. mėlynė: Dangaus mėlis 3. mėlyna dėmė (nuo sumušimo). 4. mėlyni dažai, melsvė: Verpalus sumerkė į mėlį. 5. mėlynai dažyti siūlai.
bešamelis - turtingas baltu padažu
kilimėlis - (1) šiurkščiavilnių, austi, pinti arba veltinio audinio gabalas ypač naudojamas kaip grindų dangos ar parama (2) medžiagos gabalas, dedamas prie durų apliejimo nešvarių batų padais ba dekoratyvinis medžiagos gabalas, naudojamas pagal maža ypač paramos arba apsaugos maždaug didelio storio trinkelėmis arba su izoliuotu oro naudojamas kaip imtynių paviršiaus prek...
smėlis - smėl|is smulki, biri žemė: Vėjo nešiojamas smėlis Pabarstyti smėliu taką. Čia prasta žemė - gyvas smėlis.
issigimelis - išsigimėl|is, išsigimėlė dkt. 1. kas išsigimęs. 2. prk. niek. blogų bruožų, visuomenei, kitiems kenkiantis žmogus, išgama.
gražumėlis - gražumė̃lis nepaprastas gražumas, didelė gražybė:Ale ot gražumė̃lis pùtros(apmuštų kailinių)! Ak, ir gražumėlis to vakaro! Nėra mano gražumė̃lio, ant galvelės vainikėlio
vežimėlis - vežimėlis 1. mažas vežimas vaikams vežioti: Vaiko v. 2. mažas vežimas šiaip kam vežioti: Rankinis v. 3. tech. mašinos įtaisas, ką nors stumdantis ar sukantis: Krano v. Atraminis traktoriaus v.
priesmėlis - priesmėl|is smėlis su molio priemaiša: Bulvės gerai auga priesmėlyje.
nelaimėlis - nelaimėl|is, nelaimėlė dkt. nelaimingas žmogus.
dribsmėlis - dribsmėlis smulkus smėlis, prisigėręs vandens įgyjantis klampaus skysčio savybių, užnešantis šulinius, gręžinius, dumslas, slankusis gruntas.
baltsmėlis - baltsmėlis baltasis smėlis.
apsigimėlis - apsigimėl|is, apsigimėlė dkt. kas iš prigimties yra su fizinėmis ar psichinėmis ydomis.
persigimėlis - persigimėl|is, persigimėlė dkt. žr. išsigimėlis 1 Žiūrėk: [išsigimėlis].
išsigimėlis - išsigimėl|is, išsigimėlė dkt. 1. kas išsigimęs. 2. prk. niek. blogų bruožų, visuomenei, kitiems kenkiantis žmogus, išgama.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž