Žodžių kokybe reikšmės

kokybė - kokyb|ė 1. fil. kategorija, charakterizuojanti daiktus ir reiškinius pagal jų rūšies esmę. 2. ypatybė; vertė; tikimo laipsnis: Medžiagos kokybė Darbo kokybė kokybės kontrolė.

kokie - (1)-naudojamas kaip išreiškiantis kaip klausiamąjį tyrimo apie tapatybę, pobūdį, arba objekto vertę arba medžiagos

kokybės - ypatingas ir esminis požymis pobūdis

kokybiska - , su jomis susijusių arba dalyvauja kokybės ar rūšies

kokybinis - kokybin|is, kokybinė -> kokybė: 1. Kokybinis skirtumas. Būdo aplinkybes skiriame į kokybines ir kiekybines (gram.). 2. kokybinė sudėtis.

koki - Коки; koki; koki; koki; Koki; koki.

kokybiškas - kokybišk|as, kokybiška -> kokybė. kokybiškai prv.: kokybiškai skirtis nuo ko.

kiekybė - kiekybė 1. fil. kategorija, apibūdinanti daiktus ir reiškinius pagal didumą, apimtį, skaičių: K. virsta kokybe. 2. skaičius, kiekis: Prekių k. 3. lingv. garso ištarimo trukmė.

kokiu - (1)-naudojamas kaip išreiškiantis kaip klausiamąjį tyrimo apie tapatybę, pobūdį, arba objekto vertę arba medžiagos

kokis - kokis kokybė: Kosulio k. (sausas ar drėgnas).

kokia - (1)-naudojamas kaip išreiškiantis kaip klausiamąjį tyrimo apie tapatybę, pobūdį, arba objekto vertę arba medžiagos

kokybiškumas - ypatingas ir esminis požymis pobūdis

kokius - (1)-naudojamas kaip išreiškiantis kaip klausiamąjį tyrimo apie tapatybę, pobūdį, arba objekto vertę arba medžiagos

kokios - (1)-naudojamas kaip išreiškiantis kaip klausiamąjį tyrimo apie tapatybę, pobūdį, arba objekto vertę arba medžiagos

kokias - kókias,-ià kokiàs, -ià 1. koks 1: Žinai gu tu … vaistą? Žinau. – Kokias est? Liepė mokytiniamus … klaust: kokias jisai būtų Kokias stiprumas? 2. koks 3: ^ Kokias valaknas, tokias ir siūlas Kokiàs darbas, toki ir pinigai 3. koks 5: Tep kókias daiktas išdžiūva Načalnykas kókias ate[...

katalikybė - katalikybė Romos popiežiaus vadaujamos Vakarų krikščionių bažnyčios tikėjimas.

kokilė - byrėti tinka augalų augimo dirvožemio minkšta puri žemė, ypač dirvožemio gausu humuso - palyginti lapų pelėsiui tarmę, British įžeminimas B paviršiaus kapinės archajiško žemėje žemė, kuri yra žmogaus organizmui medžiaga

tiekybė - tiekybė tam tikras kiekis, skaičius: Menamoji t.

sunkybė - sunkýbė sunkỹbė suñkybė 1. didelis svoris, sunkumas:Ąžuolo mat yra – pasiutusi sunkýbė stalo . Tai sunkýbė – ledva iš vietos gali pajudyt Kojelę galia nutrėkšt – tokia sunkýbė kirvio! Žmogus pajuto savo naštos sunkybę | Ka toki sunkýbė srėnų(labai skauda strėnas),ka nebepake...

puikybė - puikyb|ė 1. gražybė. 2. išdidumas: Daug puikybės turi. Į puikybę keltis (pasikelti) (darytis, pasidaryti išdidžiam).

paikybė - paikýbė paikỹbė paikumas:1.Apie jojo paikybę esą pasakojama juokingų anekdotų Kokia gi tai paikýbė Svadin mane su berneliu pirmą vakarelį, jaunybelėj, paikybelėj nuseg vainikelį ^ Jaunybė – paikybė 2.

niekybė - niekybė menkybė, niekingumas: N. to žmogaus!.

menkybė - menkýbė. menkỹbė. 1. menkumas, mažumas: Kainos menkỹbė. 2. liesumas: Nogna to vaiko menkýbė. 3. vargingumas, prastumas: Kur tokio [je] biednybė [je], menkýbė [je]. 4. niekingumas: Tu galbūt pajusi savo gyvenimo menkybę. Ji yra iškilusi iš menkybės. 5. menkniekis. 6. kas menkas, besveikatis: Menkybelė besu, sergu. 7. menkystė 2.

lenkybė - lenkybė lingv. skolinys iš lenkų kalbos, polonizmas.

vaiskybė - vaiskybė.

išdykybė - išdykybė išdykusio ypatybė.

aplinkybė - aplinkyb|ė 1. paprastai dgs. sąlyga, veikianti ar lemianti padėtį: Susidėjus aplinkybėms, turėjau grįžti anksčiau. Veiksime pagal aplinkybes. 2. gram. antrininkė sakinio dalis, žyminti veiksmo vietą, laiką ir kt.: Skiriame vietos, laiko, būdo, priežasties ir kt. aplinkybes. 3. teis. koks nors veiksnys, turintis poveikio nusikaltimo pobūdžiui: Kaltę lengvinan...

nešvankybė - nešvankybė nešvankus pasakymas.

lengvatikybė - lengvatikybė greitas, nepagrįstas patikėjimas.

stačiatikybė - stačiatikybė Rytų krikščionybė.