Žodžių klegeti reikšmės

klegėti - klegė|ti, klega, klegėjo 1. tarškėti, bildėti: Ratai klega (važiuojant). 2. kalenti, gagėti, krykti (apie paukščius): Gandras klega. Žąsys klegėėjo. 3. garsiai juoktis, kalbėti, rėkauti: Žmonės turguje klega. klegėjimas: Vaikų klegėjimas.
klegenti - kleg|enti, klegena, klegeno 1. kalenti (apie gandrą). 2. tarškėti, bildėti: Ratai klegena. 3. garsiai juoktis, kalbėti; klegėti: Vyrai suėję klegena. klegenimas.
zlegeti - žlegė|ti, žlega, žlegėjo 1. šnek. dusliai žvangėti, barškėti: Geležiniai pančiai žlega. žlegėdami pralėkė vagonai. 2. šnek. varvėti, tekėti: Kraujas iš žaizdos žlega. žlegėjimas.
įklegėti - įklegė|ti, įklega, įklegėjo šnek. klegant įeiti ar įvažiuoti: Į kiemą įklegėjo jaunimo būrys. įklegėjimas.
klegesys - klegesys 1. gagėjimas, krykavimas (apie paukščius): Žąsų k. 2. garsus juokas, kalbėjimas; triukšmas: Žmoniųk.
išklegėti - išklegė|ti, išklega, išklegėjo klegant išeiti: Visi išklegėjo pro vartus. išklegėjimas.
žlegėti - žlegė|ti, žlega, žlegėjo 1. šnek. dusliai žvangėti, barškėti: Geležiniai pančiai žlega. žlegėdami pralėkė vagonai. 2. šnek. varvėti, tekėti: Kraujas iš žaizdos žlega. žlegėjimas.
segėti - segė|ti, segi, segėjo dėvėti užsisegus, prisisegus: Segi sijoną. Ar ilgai besegėsi tuo rūtų vainikėliu? (d.). segėjimas.
regėti - regė|ti, regi, regėjo 1. matyti: Regiu mišką toli. Regimasis nervas. Lauke paliksi, tiek ir teregėsi (paims kas). Jo akyse neregėjau. Laukai toli regi, o miškai toli girdi (folkloras). prk.: Per barzdą varvėjo, dantys neregėjo (folkloras). 2. prk. patirti: Daug regėjau savo gyvenime. Nei regėti, nei girdėti (jokios žinios nėra). regėjimas: regėjimo pojūtis re...
klegėjimas - ištarti garsą panašaus, kad kalbos garso \ m \ ilgalaikis b natūralų triukšmą iniciatyva arba panašaus garso tranų c vabzdžių duoti atgal mažą nuolatinį garso derinys Judriosios aktyvus
praregėti - praregė|ti, praregi, praregėjo 1. pradėti regėti: Neregys praregėjo. 2. prk. įgauti tikrą supratimą: Dabar tai aš praregėjau. praregėjimas.
pabėgėti - pabėgė|ti, pabėgi, pabėgėja, pabėgėjo šiek tiek, netoli pabėgti: Kiek pabėgėjo ir sustojo. sngr.: Pasibėgėk į daržinę grėblio. pabėgėjimas.
įsibėgėti - įsibėgė|ti, įsibėgėja, įsibėgėjo bėgant įgauti inerciją: įsibėgėk, ir peršoksi per griovį. įsibėgėjimas.
atsibėgėti - bėgėti,-ėja (bėgi), -ėjo -ė́ja (atsibė́gi, atsìbėgi ), -ė́jo įsibėgėti: Avinai atsibėgė́ję mušasi ragais Atsibėgė́jau ir šokau bėgimu gauti inerciją:Tik gerai įsibėgė́k – ir peršoksi 1. neilgą laiką bėgti; šiek tiek pabėgti:Pabėgė́k truputį, jeigu šalta Pabėgėk, A...
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž