Žodžių klaika reikšmės

klaikas - klaikas 1. didelė baimė, išgąstis: Baisus k. sujudino žmones. 2. kraupus riksmas.
klaikuma - klaikuma 1. klaiki, baugi vieta: Miško k. 2. klaikus, šiurpus laikas: Nakties k.
klaida - klaid|a nukrypimas nuo taisyklės, nuo tiesos: Spaudos, rašybos, skaičiavimo, korektūros klaida Ištaisyti klaidas. Padaryti klaidą. Be klaidų dirbti. Didelė, šiurkšti klaida Iš klaidų mokomės.
klaikus - klaik|us, klaiki labai nejaukus, šiurpus, baisus: Klaikus sapnas, šauksmas. klaiki baimė. klaiku naktį lauke. klaikiai prv.: Klaikus šaukti. klaikybė: Miško klaikybė. klaikumas.
klaikti - klaik|ti, klaiksta, klaiko 1. eiti iš proto, kvaišti: Iš didelio rūpesčio galva klaiksta. 2. darytis klaiku, baisu. klaikimas.
klaipymas - klaipymas -> klaipyti.
klaikynė - klaikynė klaiki vieta.
draika - draika gyvulių poravimosi metas.
balalaika - balalaika muz. tristygis rusų liaudies instrumentas.
klaidūnas - klaidūn|as, klaidūnė dkt. kas klaidžioja, paklydėlis.
klaidingas - klaiding|as, klaidinga kuris su klaida ar klaidomis, neteisingas, netikras: klaidinga nuomonė. klaidingi spėjimai. Klaidingas sprendimas, kelias. klaidingai prv.: klaidingai suprato. klaidingumas.
klaidingai - žalingas, nesąžiningas ar neteisingas veiksmas veiksmas ar elgesys, padarant žalos be dėl kurstymo ar tiesiog sukelti ba pažeidimas ar kišimosi į kitos teisėtų teisių, ypač civilinės teisės pažeidimas kažkas negerai, amoralus, ar neetiška, ypač principai, praktika ar veiksmai prieštarauja teisingumas, gerumas, nuosavas kapitalas, ar teisė yra valstybės, poz...
mozaika - mozaika, mozaika 1. paveikslas ar ornamentas, sudarytas iš stiklo, marmuro, medžio, metalų ar kt. gabalėlių. 2. tokios dailės rūšis, kūrimo technika. 3. tech. įvairių spalvų plytelių grindys, siena ir pan. 4. biol. augalų liga - įvairių spalvų dėmės. 5. prk. įvairumas, margumynas.
klaidus - klaid|us, klaidi 1. lengvas paklysti, klaidinantis: Klaidus miškas, miestas. 2. kuris su klaidomis, klaidingas: Klaidus mokslas, raštas. klaidžiai prv. klaidumas.
klaidos - teisės aktas ar nežino ar neišmintinga nukrypimas nuo elgesio b kodekso aktas, susijęs su teisingumu ar tikslumu netyčinius nuokrypis nuo
Jamaika - sala Didžiojo Antilų salose West Indies Tautų sandraugos viešpatavimas nuo 1962, anksčiau buvo britų kolonija * Kingston plotas 4471 kvadratinių mylių (11.580 kvadratinių kilometrų), pop 2.607.632
klaikinėti - klaikinė|ti, klaikinėja, klaikinėjo vaikštinėti be tikslo: Klaikinėti po girią. klaikinėjimas.
klaidinimas - klaidìnimas → klaidinti:1.Už klaidinimą naminių arklių ir kumelių mongolai persekioja Tarpaną uoliai 2.Mes galim būti įtarti nesupratimu ir klaidinimu → išklaidinti 4. → nuklaidinti 2. → paklaidinti 2: Kas kaltas? Ar tikybinis paklaidinimas, ar žmonių pasileidimas? 1.→ suklaidinti 1: Laivynas po įvairių g...
klaidatikis - klaidatik|is, klaidatikė dkt. klaidingu laikomo tikėjimo išpažinėjas, eretikas.
klaipyti - klaipyti, klaipo, klaipė 1. džn. kleipti 1: Kojas k. sngr.: Batai į šonus klaiposi. 2. daryti pjūklo taką. klaipymas Žiūrėk: [kleipti].
klaidingumas - klaidingùmas → klaidingas: Aš giliai įsitikinęs draugų pasirinkto kelio klaidingumu
klaidinantis - vadovauti neteisinga kryptimi arba į klystantis veiksmų ar įsitikinimų, dažnai sąmoningai apgaulės
Klaipėda - (1) sezono "derlius vynuogių ar vyno iš yra vynuogynų (2) vyno; ypač paprastai geriau vyno visi ar kurių dauguma ateina per vieną metų ba surinkimo vienalaikiams ir panašus asmenų ar dalykų kultūroms ACT arba laiko derliaus vynuogės arba vyno aa kilmės arba gamybos trukmė
klaidinti - klaidin|ti, klaidina, klaidino 1. daryti, kad paklystų: Mus kažkas klaidina. 2. į klaidą stumti: Tu tik klaidini savo patarimais. klaidinimas klaidintojas, klaidintoja dkt.
nesantaika - nesantaik|a priešiški santykiai, nesutikimas: Namų nesantaika Kurstyti, sėti nesantaiką. Jis nesantaikoje gyvena su kaimynais.
klaidžiojimas - judėti ar pasivaikščiokite nemačiomis ar tarsi ieškodami grobio
klaidatikystė - klaidatikystė nesutinkantis su išpažįstamos religijos dogmomis tikėjimas, erezija.
klaidžiojantis - kuris neturi nustatyto gyvenamosios vietos ir klaidžioja tingiai iš vietos į vietą be teisėtų matomas arba remiant b (prostitute ar girtuoklis), kurių elgesys yra teisės aktų nustatytą valkatavimas Wanderer, Rover klajojo apie iš vietos į vietą paprastai be paramos priemonėmis trumpalaikis, aikštingas, arba atmainingas kokybės
klaidžioti - klaidžio|ti, klaidžioja, klaidžiojo 1. nerasti kelio, klajoti: Miške, dideliame mieste klaidžioti prk.: Jo akys klaidžiojo po minią. 2. vaikštinėti: Klaidžioti per žmones. 3. prk. nerasti tiesos: Klaidžioti tamsybėje. klaidžiojimas.
klaidinėti - klaidinė|ti, klaidinėja, klaidinėjo klaidžioti, klydinėti.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž