Žodžių kilti reikšmės

kilti - kilti, kyla, kilo 1. keltis, eiti aukštyn: Dūmai kyla aukštyn. Vėliava kyla. Debesis, rūkas kyla (užeina). prk.: Kelias kyla į kalną. 2. didėti, augti: Kyla žmonių gerovė. 3. prasidėti, rastis: Kilo gaisras. Kyla šaltis, lietus. Kilo juokas, ginčas, pyktis. Kilo karas, ligos, badas. Kyla klausimas, ką daryti. 4. rūgti: Duona kyla. 5. imti bruzdėti: Į kovą u...
kiltis - kilt|is, kilties m. istor. genčių (ppr. giminiškų) susivienijimas.
atkilti - kìlti,kỹla (-sta, kỹlna), -o 1.keltis aukštyn:Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys Migla kỹlna Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų Pro vinkšnas kyla mėnuo Plečiasi, kyla Spalio ugnis Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas Prieš giedr...
apkvailti - kvaĩlti,-sta, -o darytis kvailam, eiti kvailyn, paikti, kvaišti:Jis pajuokauja, ir tu jau kvailsti! Kvaĩlsta jo galva, kaip užeina jam koks sukinys 1. pasidaryti kiek kvailam, kiek sukvailėti, apkvaišti:Kas apkvailęs, tas kvaila, arba pusprotis Žmogaus globoje apkvailo višta, antis, žąsis | Į apkvailusį nuo nuobodžio sodžių jie pūkštel...
apkulti - kùlti,-ia, kū́lė 1. šalinti grūdus iš varpų:Kūlikai rugius kùlia Pas mumi kùlt ateidavo Nėra kas kulia(nėra žmogaus kulti) Nei kulsi, nei malsi, nei duonos kepsi Ji laikė apglėbusi grabą, kuris svyravo, paguldytas minkštuose, dar nekultuose šiauduose Ir dar̃ kùlia spragilais Jų rugiai jau kuliami Kad kulama ...
apkalti - kálti,kãla, kãlė (kãlo) 1. kūju mušti, mušant varyti, smeigti:Kurpius kala, kausto čebatą Kãlo kylius, nukėlė šėpo apačią, ir tik tuokart atdarė Čia kalk, čia nelenda Čia puspadžiai ne kálti, o siūti Vagį(kablį)į sieną kala Širdys plakė, kaip kūjais kalo Bonifaco širdis kalė lyg plaktuku –...
apdilti - dìlti,dỹla (-sta, dil̃na), -o dil̃ti, dẽla (dỹlna, -sta, -na), dìlo (dìlė)1. trintis, mažėti, dėvėtis:Geri padai, lygiai dỹla Netepta mašina labai dỹla Nekaustytos pavažos greit dỹla Minkštas tas tavo peilis, kad teip greitai dil̃st Tekiniai dẽla rietėdami Tekėl...
atpilti - pìlti,-a (-ia, pẽla), pýlė (pýlo) 1. daryti, kad lietųsi, bėgtų į vidų Geria ir geria, nespėju pilt Pilk ir veizdėk, kad nebėgtų patekliuo Pìlk daugiau [pieno], kad nori Pastatyk [v]andiniuo pìlti bosą Mūsų katilas keturiais viedrais piliamas Toks čaininkas buvo viedro pìlamas – visą išgers ...
atkelti - kélti,kẽlia, kė́lė imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą.1.ką sunkų imti aukštyn:Akmenį kė́liau ir tuoįtimpos nieko nepadariau Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Tokiu būdu kaip ir paprastų lėktuvų sparnuose atsiranda statmena keliamoji jėga Rankos keliamasis raum...
atkalti - kálti,kãla, kãlė (kãlo) 1. kūju mušti, mušant varyti, smeigti:Kurpius kala, kausto čebatą Kãlo kylius, nukėlė šėpo apačią, ir tik tuokart atdarė Čia kalk, čia nelenda Čia puspadžiai ne kálti, o siūti Vagį(kablį)į sieną kala Širdys plakė, kaip kūjais kalo Bonifaco širdis kalė lyg plaktuku –...
apvilti - vìlti,-ia (-a, vỹla, -sta, vẽla), výlė (-o -ė ) 1. teikti nepamatuotą tikėjimą kuo; duoti nerealių, apgaulingų, klastingų pažadų:Ans tik vìla tave, o nesižanys Malavo, výlė, o neėmė(nevedė) Jei nemylėjai, kam výlei? Nereikia vìlt, kad negalvoji išpildyt Vylė, junkino ir traukė mani pri s...
aptilti - tìlti,tỹla (-sta tỹlna, til̃na, tiñla ), -o til̃ti, tỹla (-sta), tìlo; 1. darytis tyliam, tylesniam, menkai girdimam:Visoki dienos balsai po vienas kito tilo, rimo Mielas Jėzau, balsas tilsta, galva svyra, nebekilsta! Iš lengva tilo žemė, malšo laukų balsai Silpnas maldavimas palydėjo tilstančius žin...
apipulti - pùlti,púola (pùla puõla puõlna pul̃na pùlsta punla ), púolė (púolo )1. staigiai leistis žemyn, kristi:Vanduo puolė latakais ir beregint išsiliejo upėmis Ji supuvusį medį drožė, o aukso skiedrikės puolė Ale jis buvo labai tinginys: nuvažiavo in girią, sustojo po egle, kerta šakas, ir k...
apipilti - pìlti,-a (-ia, pẽla), pýlė (pýlo) 1. daryti, kad lietųsi, bėgtų į vidų Geria ir geria, nespėju pilt Pilk ir veizdėk, kad nebėgtų patekliuo Pìlk daugiau [pieno], kad nori Pastatyk [v]andiniuo pìlti bosą Mūsų katilas keturiais viedrais piliamas Toks čaininkas buvo viedro pìlamas – visą išgers ...
atitolti - tõlti,-sta (-a), -o tólti, -sta (tõlna), -o 1. eiti tolyn, tolintis:Gyventojai tolo dabar nuo to kalno kaip nuo baisiausios ligos ir maro Sekė akimis tõlstantį vežimą Kai artinasi žmonės, gaigalai praneša artėjantį pavojų, ir antys nuo pakraščių tolsta į gilumas Važiuojant gilyn į kalnus ir tolstant nuo jūros, miškai kalnu...
apšilti - šìlti,šýla (-a -sta šilšta, šil̃na, šỹlna šinla), -o 1. eiti šiltyn, darytis šiltesniam, įgauti aukštesnę temperatūrą:Vanduo šìlsta, t. y. drungsta, šiltas daros Įkišau [į orkaitę], tegul šil̃nie [viralas] Šìlus inšilus, kaitus inkaitus ir ažsidegė pirtis Mano prosas vakar dar šìlo, ...
apsvilti - svìlti,svỹla (-a sta svẽla svỹlna svil̃na), -o (-ė ) svil̃ti, svẽla, svìlo 1. degti be liepsnos, skrusti:Svẽla medžiai šlapi, kad dega po pečiumi . Anas, žalias alksnis, galgi dega, tik svỹla svỹla pečiuj Svìlsta, o nedega malkos, ir gana . Svỹla vilnos Paži...
atsigulti - būti ar likti horizontalioje padėtyje ramybės sugniuždytas poilsio, atsilošti
apsipilti - aa kritimas lietaus neilgas ba panašaus kritimo šlapdriba, krušos ar sniego kažką panašaus, lietaus dušas
apsikulti - įgyti nuosavybėn B gauti kaip grąža uždirbti
apgulti - gul̃ti,gùla (gū̃la), gùlė (gùlo)1. visu kūnu kur nors dėtis:Tai gula, tai sėda Gulėjo ant patalo savo gulamoj kamaroj Katė, tykindama griebti, gùla prie žemės ║eiti ilsėtis, miegoti:Aš gulù devinto[je] adyno[je] Vėlai gulù gultinaĩ, o kelu anksti Neturi kur gùla Ė kad ir pe&...
atpulti - pùlti,púola (pùla puõla puõlna pul̃na pùlsta punla ), púolė (púolo )1. staigiai leistis žemyn, kristi:Vanduo puolė latakais ir beregint išsiliejo upėmis Ji supuvusį medį drožė, o aukso skiedrikės puolė Ale jis buvo labai tinginys: nuvažiavo in girią, sustojo po egle, kerta šakas, ir k...
atgulti - gul̃ti,gùla (gū̃la), gùlė (gùlo)1. visu kūnu kur nors dėtis:Tai gula, tai sėda Gulėjo ant patalo savo gulamoj kamaroj Katė, tykindama griebti, gùla prie žemės ║eiti ilsėtis, miegoti:Aš gulù devinto[je] adyno[je] Vėlai gulù gultinaĩ, o kelu anksti Neturi kur gùla Ė kad ir pe&...
apvelti - vélti,vẽlia, vė́lė 1. taršyti, šiaušti:Plaukus vélti Kam seserelę skriaudi – plaukelius velì, pešioji | Negal surišti, plaukai vẽlas Storos lūpos kaip du kaušai, kudlos velias ant pakaušio | Pėtnyčioj reik kaltūnus nuimti, būk daugiaus nevelsias ant galvos ║ draikyti, raizgyti: Ar nepadėsi kamu...
apsalti - sálti,są̃la (-sta, sãla sal̃na, sul̃na ), sãlo (sãlė ) 1. darytis saldžiam, saldesniam:Užraugta gira pirma są̃la, paskui rūgsta Misa jau pradeda sálti Salykla sãla, nepraveizėk Sula, miežiai jau sąla Atuodogiai – tokie kai rugiai, sėdavom, tik jie nesal̃na Verdančiu va...
apželti - žélti,žẽlia (žẽli), žė́lė (žė́lo) 1. augti žaliuojant, žaliuoti Želiu, vaisausi, riečiuosi Darže morkvelės vis žẽlia Anys ganykloj labiau jau žẽlia, daugiau žolės esti Krūmas vilninis, kelmas vilnų želiąs, ant kurio vilna želia, krūmas, ant kurio vilna auga Buvo želiami metai(labai žėlė ž...
apšalti - sálti,są̃la (-sta, sãla sal̃na, sul̃na ), sãlo (sãlė ) 1. darytis saldžiam, saldesniam:Užraugta gira pirma są̃la, paskui rūgsta Misa jau pradeda sálti Salykla sãla, nepraveizėk Sula, miežiai jau sąla Atuodogiai – tokie kai rugiai, sėdavom, tik jie nesal̃na Verdančiu va...
apžabalti - žabálti, žabą̃la (žabal̃na, -sta), žabãlo. netekti regėjimo, akti: Dabar žabált mislia ir eina an daktarą. Jau ir aš baigiu žabált. Akys baigia žabált, tako nebematau. apžabálti. 1. pasidaryti žabalam, netekti regėjimo, apakti: In senystės apžabą̃la. Ant senatuvę jis apžabãlo. Aš baigiu apžabált viena akia. Viena akia apžabãlo, kita ...
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž