Žodžių kilm reikšmės

kilmes - protėviai, tėvystės (motinystės) augimas, pradžia, ar išvedimas tas momentas, kai kažkas pradeda arba pakyla arba iš kurios jis gauna iš šaltinio b
kilmas - kilmas,-a aukštas:Kilmos akys, falšyvas liežuvis Sėdinti ant kilmos (aukštos) krasės
kilmė - kilm|ė 1. priklausymas nuo gimimo ar atsiradimo kuriai nors tautai, klasei ar rūšiai, veislei: Darbininkų, valstiečių kilmės žmogus. 2. kilimas, atsiradimas, susidarymas: Žodžių kilmės mokslas.
kilminis - kilmin|is, kilminė -> kilmė 2: kilminė (etimologinė) rašyba Žiūrėk: [kilmė].
kilmingas - kilming|as, kilminga kilęs iš bajorų, aristokratų: Kilmingas žmogus. kilmingumas.
kilmininko - , su jomis susijusių arba sudaro gramatinį bylą žymėjimo dažniausiai būna valdytojui arba šaltinio santykius - palyginkite savininkiškas išreikšti santykius, kurie kai kuriais fleksyjnych kalbų dažnai pažymėtą kilmininkas naudojamas ypač iš anglų kalbos prielinksnius frazių, įvestomis
kilmininkas - kilmininkas gram. linksnis, kuriuo atsakoma į klausimą "ko?", "kieno?".
kilmingumas - kilmingùmas → kilmingas:1. 2.Darbas parodo žmogaus kilmingumą
kilmingieji - asmenys, švelniai arba geros šeimos ir veisimuisi
kiauliamigis - kiauliamigis kiaulių migis, guolis.
kiaulena - kiaulena kiaulės oda.
kiaulikė - kiaulìkė. 1. kiaulė 4: Šieno kiaulìkė. Šienas smulkus. Kad nors būtų į kiaulikès sumestas. Kaip aną vartyti? 2. kiaulė 10: Įkalk kiaulikę į sieną. 3. kiaulė 11: Pušies kiaulìkė. Kiaulìkės auga ant pušies. 4. krosnies sienelė: Kiaulikė šiandien taip įkaito, jog negalima net pasėdėti. 5. akmenukas, kurį, žaisdami kiaulę, varo į kiemą: „...
kiauliena - kiauliena kiaulės mėsa.
kiaulidė - kiaulidė kiaulių tvartas.
kiaulienos - šviežios arba sūdytos kūnas kiaulių, kai apsirengęs maisto valstybės lėšų, darbo vietų, arba paslaugų platinami politikų įgyti politinį pranašumą
kiaulaitė - kiaulaitė maža, jauna kiaulė.
kiauliauogė - kiauliauogė 1. bot. bulvinių šeimos nuodingas augalas (Solanum): Juodoji k. (S. nigrum). 2. bot. žr. meškauogė.
kiauliaganys - kiauliagan|ys, kiauliaganė dkt. kiaulių piemuo.
kiauliabudė - kiauliabudė paprastasis piengrybis (Lactarius trivialis).
kiaukė - kiaukė dzūkiškai žr. kuosa.
kiauliapienė - kiauliapienė žr. kiaulpienė.
kiauksėjimas - veriamas įkyrios būdu plepėjimas kalbėti, loti snappishly amčioti aa greitai aštrių žievė amčioti b veriamas įkyrus aptarimas plepėjimas nesudėtingos, nežino, ar nerangių asmuo dribšas Slengas burnos
kiauliatvartis - kiauliatvartis žr. kiaulidė.
kiaukutas - kiaukutas 1. moliusko ar kito gyvūno kriauklė. 2. kevalas, lukštas.
kiauksėti - kiauksė|ti, kiauksi, kiauksėjo 1. plonu balsu loti: Kiauksi šuniukas. 2. plonai kranksėti (apie kuosas). 3. plonu balsu šūkauti, cypauti. kiauksėjimas.
kiaukutinis - kiaukutìnis,-ė → kiaukutas: Mokosi kiaukutinių gyvulių, vėžių, sraigių ir šliužų kalbos
kiaukutiniai - kiaukutìniai gyviai su kiaukutu:Puikusis egzempliorius iš kiaukutinių padermės buvo dingęs
kiaukutingas - kiaukutìngas,-a su daugeliu kiaukutų.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž