Žodžių keltas reikšmės

keltas - kelt|as, kelta į viršų iškilęs, aukštas: kelta kojos pėda. kelti pečiai. keltos rogės.
keltuvas - keltuvas 1. tech. prietaisas sunkumams kelti: Lyninis, sraigtinis, strėlinis k. Šachtos k. Bėgių k. 2. funikulierius. 3. liftas. 4. žr. 1 keltas Žiūrėk: [1 keltas].
koltas - kòltas toks revolveris:Kad ims pyškintie iš dviejų koltų, – niekas nė artyn prie jo! Iš makštų buvo traukiami koltai
kiltas - kilt|as, kilta 1. storas, šiurkštus (apie audeklus, verpalus). 2. liemeningas: Kiltas arklys. kiltai prv.: kiltai (storai) verpia. kiltumas.
keltis - keltis, keliasi, kėlėsi 1. -> kelti. 2. kilti aukštyn: Keliasi rūkas, migla. Kelias juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.). 3. dygti, augti: Po lietaus javai pradėjo k. Pievos nesikelia (nepradeda žaliuoti). Votis keliasi. 4. prasidėti: Vėjas keliasi. 5. prk. didžiuotis, pūstis: Tu per daug nesikelk. kėlimasis.
keltai - kelt|ai dgs. istor. viena indoeuropiečių grupių - galai, britai, airiai, škotai ir kt. keltas, keltė dkt. tos grupės žmogus 1 keltas plaukiantis tiltas ar laivas kelti per upę ar jūrą: Upių, jūrų keltai Lyninis, savaeigis keltai 2 kelt|as, kelta į viršų iškilęs, aukštas: kelta kojos pėda. kelti pečiai. keltos rogės.
kaltas - kalt|as, kalta 1. nusižengęs, nusikaltęs: Teisiamasis pripažintas kaltu. Kas kaltas, kad nesimokai. 2. skolingas: Kiek rublių aš tau kaltas? Kaltas penkis rublius. kaltai prv.: Jis kaltai nuleido akis. kaltybė: Jis per savo kaltybę susirgo. kaltumas.
geltas - gelt|as, gelta gelsvas; geltonas: Geltas arklys. Geltos kasos. geltai prv. geltumas.
įskeltas - iškėlė ypač virš žemės ar kito paviršiaus
iškeltas - iškėlė ypač virš žemės ar kito paviršiaus
keltiškas - , su jomis susijusių arba būdinga keltai ar jų kalbomis
kelti - kelti, kelia, kėlė 1. aukštyn, į viršų imti, stumti; dėti į aukštesnę vietą: Maišą kelti ant pečių. Kelti ką nuo žemės. Keliamasis kranas. prk.: Statmenį į tiesiąją kelti (vesti). 2. gulintį statyti; raginti stotis; pačiam stotis; budinti, žadinti iš miego: Kelk vaikus. Į klaną puolęs, sausas nekelsi (folkloras). sngr.: Kelkitės nuo stalo. Anksti ...
altas - altas 1. žemas moterų ar vaikų balsas. 2. tuo balsu dainuojantis asmuo. 3. styginis instrumentas, kiek didesnis už smuiką ir žemesnio skambesio.
kobaltas - kobaltas chem. sidabro pilkumo už geležį sunkėlesnis, už plieną trapesnis metalas (Co): Radioaktyvusis k.
keltininkas - keltinink|as, keltininkė dkt. kas keltu kilnoja.
įveltas - aa asmuo, kuris nėra iš tikrųjų ar konstruktyviai tačiau prisidėti padėjėju arba jų kurstymą būtų sudarytas komisijos nusikaltimo taip pat vadinama aksesuaras prieš faktų ba asmeniui, kuris, žinant, kad nusikaltimas buvo padarytas pagalba ar priedangos nuteistojo su ketinimų nugalėti teisingumas taip pat paragino aksesuaras po to aa dalykas svarbus arba antraei...
dubeltas - dubeltas zool. tilvikų šeimos paukštis, panašus į perkūno oželį (Gallinago media).
keltų - 1. iš anglų raidynu ba grafinio vaizdavimo šį laišką, ca kalbinių signalų analogiškas. rašybos å Kuo 6. tonas iš C-dur skalę, naudoti grafinį prietaiso. laiškas už atkūrimo raidę,, vienam jo nurodytam ypač dėl to, iš eilės arba klasė AA GRADE 1. įvertinimas studento darbas kaip Superior kokybės b vienas, rūšiuojami arba vertinta su yra A kažką formu...
iškaltas - pateikti į rinką ar nustatyti per arba virš kažką
gultas - gultas gulima vieta, guolis, patalas; gulėti sukaltos lentos.
baltas - balt|as, balta priešingai juodas. 1. sniego spalvos, visai šviesus: balta drobė, gulbė. balti (prinokę) rugiai. balta duona. balti dantys. balti miltai. balta mėsa. Baltas (žilas) senelis. baltieji dobilai. balta vėliava (taikos, paliaubų simbolis). 2. užbaltintas (ppr. apie viralą). 3. švarus, nesuteptas: Baltas (numazgotas) stalas. baltos rankos. baltutėliai mar...
katapultas - , senoji karinė prietaisas Hurling RAKETŲ įtaisą pradeda ne Greitis skrydžio lėktuvą (nuo lėktuvnešio)
geštaltas - fizinių, biologinių ar psichologinių reiškinių struktūra, konfigūracija ar modelio, integruotos, kad sudaro funkcinį vienetą su savybių nėra išvedama sudedant jos dalių
insultas - insult|as med. ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas: Mirė insultu (nuo insulto).
bazaltas - bazaltas geol. kieta vulkaninė uoliena.
asfaltas - asfaltas bitumo ir mineralinių medžiagų mišinys kelio dangai.
juriskonsultas - juriskonsult|as, juriskonsultė dkt. teisininkas, kuris tarnauja įstaigoje ar įmonėje patarėju teisės klausimais.
archivoltas - apskritas laikymo, jungiantis, kabantys, traukimas, pakavimo, ar sandarinimo juosta
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž