Žodžių kauke reikšmės

kaukė - kauk|ė 1. veido uždanga, paprastai vaizduojanti kokį gyvulį ar paukštį; žmogus su kauke: kaukių balius. 2. prk. jausmo, nuomonės ar tikslo slėpimas: kaukę kam nuplėšti, nutraukti (ką demaskuoti). 3. tam tikras gaubtas, dedamas ant galvos apsisaugoti nuo nuodingųjų medžiagų. 4. gydomasis ar gražinamasis veido aptepas: Kosmetinė kaukė Medetkų kaukė Kaukė ...
kaukesys - kaukesys kaukimo garsas.
kaukelis - kaukelis bulvinių šeimos augalas(Mandragora officinarum): Kaukeliai duoda kvapą
kaukas - kauk|as mit. turtus nešanti būtybė, įsivaizduojama žmogučio pavidalu: Turbūt jam kaukas padeda. Kitą kartą žmonės ir kaukais tikėjo.
kauklys - kaukl|ys, kauklė dkt. kas kaukia, rėkia: Tas šuo toks kauklys pasidarė.
kaukazietis - kaukaziẽtis,-ė Kaukazo gyventojas:Man pačiam ne kartą teko pajusti broliškos kaukaziečių rankos šilumą
kaukaspenis - kaũkaspenis išnykusių moliuskų suakmenėjusi kūno dalis, belemnitas, velnio pirštas, skauspenis, skausmenis, velnio kulka, laumės papas:Kaũkaspeniai randami dirvoj, anys yra geltonos spalvos, panašūs į karvės spenį Aš žvyryne buvau radęs beveik sulig pirštu didumo kaũkaspenį Įsipjoviau pirštą – paskusk kaũkaspenio De...
kaukolė - kaukolė anat. galvos griaučiai.
kaukimas - kaukìmas → kaukti 1: Ant kaukimo vilko atsiliepė ir kiti vilkai Jų džiaugsmingas kaukimas parodęs ispanams, kad karibai būsią pamanę gyventojus bijant toliau kovoti Jau girdėtis patrankų kaukimas Sirenų kaukimas nesiliovė Gyvis, išėjęs ižg' girių, staugimu, kaukimu ... baisus bus Apalpo mano kaulai per mano dienišką kaukimą ^ Atsimena ka...
kaukaras - kaukar|as 1. kauburys, kalva: Nemunas teka pro kalnus, kaukarus į marias. 2. viršukalnė: Į kalnų kaukarus buvo užkopę.
kaukėtas - kaukėt|as, kaukėta kuris su kauke: Kaukėtas veidas. Kaukėtas artistas.
kaukolės - arba susijusių su kaukolės ar kaukolės galvinis iš arba susijusių su kaukolės ar kaukolės galvinis
kaukaziečių - arba iki Kaukazo ar jos gyventojams, yra arba būdinga rasės žmonijos gimtoji Europoje, Šiaurės Afrikoje ir pietvakarių Azijoje ir klasifikuojami pagal fizinės savybės naudojamas ypač Europos kilmės asmenų, kurių paprastai šviesi oda pigmentacija, ar susijusių su baltosios rasės žmonijos klasifikuojami pagal fizikinių savybių arba susijusių su baltosios rasės...
kaugė - kaug|ė didelė javų ar šiaudų krūva, nedidelis kūgis: Krauna šieną į kauges.
kaukolinis - kaukolìnis,-ė 1.su kaukole susijęs, turintis kaukolės ženklą:Kaukolìniai usarai(husarai, kurių prie kepurių yra kaukolės ženklas) 2.panašus į kaukolę:Kaukolìnės plytos y[ra] tuščiais viduriais
dujokaukė - dujokaukė prietaisas su kauke kvėpavimui, akims ir veidui apsaugoti nuo kenksmingųjų ir nuodingųjų medžiagų (dujų, garų, dūmų, dulkių ir kt.).
Kaukazo - arba iki Kaukazo ar jos gyventojams, yra arba būdinga rasės žmonijos gimtoji Europoje, Šiaurės Afrikoje ir pietvakarių Azijoje ir klasifikuojami pagal fizinės savybės naudojamas ypač Europos kilmės asmenų, kurių paprastai šviesi oda pigmentacija, ar susijusių su baltosios rasės žmonijos klasifikuojami pagal fizikinių savybių arba susijusių su baltosios rasės...
kaukazietiškas - kaukaziẽtiškas, -a. kaukaziečiams būdingas: Kaukazietiškų veido bruožų seržantas.
kaukaziškas - arba iki Kaukazo ar jos gyventojams, yra arba būdinga rasės žmonijos gimtoji Europoje, Šiaurės Afrikoje ir pietvakarių Azijoje ir klasifikuojami pagal fizinės savybės naudojamas ypač Europos kilmės asmenų, kurių paprastai šviesi oda pigmentacija, ar susijusių su baltosios rasės žmonijos klasifikuojami pagal fizikinių savybių arba susijusių su baltosios rasės...
Kaukazas - regionas pietvakarių tarp Juodosios Europa
kauburys - kauburys 1. neaukšta iškiluma: Skruzdėlyno k. 2. geogr. nedidelė pailga kalva. 3. kupstas, pakilimas.
kaubojus - kaubojus raitas prerijų piemuo.
kauburynas - kauburynas 1. nelygi vieta, kemsynas, kupstynas. 2. geogr. kauburių nusėtas plotas.
galulaukė - galulaukė tolimiausi kaimo ar ūkio laukai.
kauburėlis - maža apvali kalnas piliakalnis
kauburiuotas - kauburiuot|as, kauburiuota kuris su kauburiais, nelygus: kauburiuota pieva, dirva.
aštuoniukė - aštuoniukė skaitmens 8 pavidalo daroma lėktuvo, motociklo, čiuožėjo ir kt. figūra.
čiukė - čiukė šnek. kiaulė.
anūkė - savo sūnus ar dukra dukra
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž