Žodžių kanonas reikšmės

kanonas - kanon|as 1. direktyvinė, griežtai saugoma norma. 2. normatyvinis kūrybos stiliaus reikalavimas: Klasicizmo estetiniai kanonai. 3. muz. pagrindinio balso melodijos nenutrūkstamas sekimas kitu balsu. 4. bažnytinis nuostatas.
kanoniskas - kanonišk|as, kanoniška 1. bažnyčios kanonais pagrįstas. 2. prk. laikomas pavyzdžiu; pagrįstas kanonu.
magnonas - nugara bangos
ksenonas - ksenonas chem. elementas - inertinės dujos, vartojamos dujinio išlydžio lempoms (Xe).
kanonada - kanonada smarkus šaudymas iš pabūklų: Kanonados griausmas.
nomokanonas - nomokanònas [gr. nomokanōn < nomos — įstatymas + kanōn — taisyklė], Bizantijos kanonų teisės rinkinys, kurį sudaro imperatorių nutarimai dėl bažnyčios ir bažn. kanonai.
kanoniškas - kanonišk|as, kanoniška 1. bažnyčios kanonais pagrįstas. 2. prk. laikomas pavyzdžiu; pagrįstas kanonu.
organonas - organònas [gr. organon — įrankis, instrumentas, organas], moksl. pažinimo priemonė, pagrindas; filos. istorijoje — logika (aristotelininkai, F. Bekonas).
aktinonas - aktinònas [gr. aktis (kilm. aktinos) — spindulys], chem. elemento radono izotopas; aktinio radioaktyviojo skilimo produktas.
kanoninis - kanòninis,-ė → kanonas 1: Ši lygtis vadinama elipsės kanonine lygtimi
kanonizuotas - paskelbti (miręs asmuo) oficialiai pripažintas šventuoju, kad kanoninė sankcija bažnytinės valdžios priskirti autoritetingų sankciją ar patvirtinimo laikyti garsus, pranašesnis, ar šventa
minonas - minònas [pranc. mignon — mažytis, gracingas]: 1. labai mažas fortepijonas arba pianinas (apie 1200 mm ilgio); 2. pramoginis šokis, panašus į valsą.
linonas - linònas [pranc. linon], baltintas plonas lininis, rečiau medvilninis audinys; vart. baltiniams, palaidinukėms, paklodėms.
fononas - fonònas [< gr. phōnē — garsas], kvazidalelė, reiškianti medžiagos tampriųjų virpesių kvantą (lemia medžiagos šilumines savybes).
kanonų - aa reguliavimas ar dogma paskelbė bažnyčios tarybos ba teikimo kanonų teisės [Anglų kalba, anglų ir prancūzų, iš Syncope, iš lotynų kalbos, modelis] labiausiai iškilmingą ir nekintančių Mišių, taip pat duonos ir vyno konsekracijos [ Anglų kalba, Interlingua, iš lotynų kalbos, standartinė] autoritetingas kaip Šventojo Rašto b autentiški rašytojo darbai ...
vilnonas - vilnonas audeklas iš vilnų.
kanonierius - kanoniẽrius artileristas – žemiausias laipsnis artilerijoje, atitinkantis pėstininkų eilinį.
Agamemnonas - karalius Trojos karo graikų Mikėnų ir vadovas
kanonizacija - kanonizãcija 1. paskelbimas ko nors šventuoju.2.įteisinimas, pavertimas taisykle.
antrachinonas - antrachinònas [↗ antra(cenas) + ↗ chinonai], org. junginys C14H8O2, aromatinis ketonas; geltoni kristalai.
kanonierė - kanonierė pakrančių karo laivas.
kanonizuoti - kanoniz|uoti, kanonizuoja, kanonizavo 1. bažn. paskelbti šventuoju. 2. prk. paversti privaloma taisykle, įteisinti. kanonizavimas.
hidrochinonas - hidrochinònas [↗ hidro... + ↗ chinonai], org. junginys C6H4(OH)2; fenolis; bespalviai kristalai.
chloracetofenonas - chloracetofenònas, org. junginys C6H5COCH2Cl, bespalviai kristalai; ašarojimą sukelianti nuodingoji medžiaga.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž