Žodžių iveti reikšmės

aprieti - ríeti,-ja (rẽja, rė́ja rìja ), -jo (rė́jo ) 1.pulti kandžiojant, pjauti Šuo ríeja kiaulę Prasiblaškiau kaip šunų riejamas visą naktį | Du šuniu susitikusiu ríejos Bet ant tilto tas jo šuo pagavęs rietis, pjautis, piestu atsistojęs ristis Šunes rẽjas, rė́jos Prie apgraužtų didžių...
aiksteti - aikštė́ti,-ė́ja, -ė́jo 1.kyšoti aikštėje, būti matomam:Iš kiečių ir dilgėlių aikštė́jo išstypę smailūs tamsiai žalių kanapių stiebai Jis visas buvo vandeny, tik galva aikštėjo 2.iškilti į aikštę, aiškėti:Jau jo gudrybės aikštėja
apskrieti - skríeti,-ja skrẽja -jo skrė́jo skriẽti, -ja (skrẽja -na -mia ), -jo skrė̃jo skrìnė -mė 1. suktis, judėti ratu:Ana skrieja, t. y. sukasi ratu šokdama Aš skreju, t. y. einu aplinku Čia tai susivažinėja žolė: su motociklu jis, būdavo, skríeja skríeja Žemė sukasi aplink ašį, skrie&...
apsiuvinėti - siuvinė́ti,-ė́ja, -ė́jo1. siūti 1: Vyras buvo taip pat kraučius, ans siuvinė́jo numie Eidavau pakraščiais siuvinė́dama ir išmokinau vaikus Čebatus visiem siuvinė́[ja]u Kaune spaustuvėj knygutes lanksto ir baltais siūlais jas siuvinėja ^ Kumelys subinė[je], o jau plėškę siuvinė́[ja] ║ adyti:Lopyda...
apsiseilėti - leisti seilių driblingas iš burnos seiletis mėgautis jausmus effusively ir be jokių apribojimų seilių drooled iš burnos driveling, aplaistytas, ar nenuosekli ištarimas
apsimetinėti - metinė́ti,-ė́ja, -ė́jo mė́tinėti, -ėja, -ėjo 1.mėčioti:Neturėdamas ką veikti, metinėjo akmeniukus Ana metinė́[ja] usnes iš daržo Benaitis visokias sėklas mėtinėjo iš pakriaušio ant lauko Pareidamas mėtinė[ja] jis tus pinigėlius, tarytum jų nepažįstąs, iš vienos delnos į antrą Ir metinėjo ant Dovydo akmenimi...
apvalėti - apvalė́ti,-ė́ja, -ė́jo 1.darytis apvaliam, apkūniam:Dobilais šeramas kaip neapvalės arklys! 2.darytis apskritam:Dabar Lietuvos upėms kaip tik ir yra būdingiausias šis apvalėjančio vingiuotumo tipas pasidaryti apvalesniam, apkūniam:Bėrasis toks pasigavęs, paapvalė́jęs 1.pasidaryti apvaliam:Jo veidas suapvalėjo, įraudo &#...
aptekėti - tekė́ti,tẽka, -ė́jo 1. judėti srove kuria kryptimi, bėgti Teka vanduo upė[je] Upė tẽka Netoli upė tekė́j[o] Vanduo srauniai tẽka Smarkiai, ramiai tekė́ti Tekė́ti per pievą Tekė́ti pro šalį Tekė́ti aplink ką Ten, kur tẽka šaltinėlis Maudžiaus tekančiame vandenyje Tek...
apravėti - ravė́ti,rãvi (rãvia -ė́ja ), -ė́jo 1. rauti piktžoles:Moterys ravė́ja daržą Aš ravė́ju, o anas appildinėja Kaip tu čia ravė́ji, pusiau žolės nutraukdamas Žolės nigdi neažleidžiu – raviù i raviù Lęšiai ravė́t reikdavo Tai rãvim, tai karvei nešiojam Rav...
apžavėti - žavė́ti,žãvi (-ė́ja ), -ė́jo 1. burti, kerėti, užkalbėti:Tas jau žavė́s: pripylė stiklinę, poterau[ja], maišo, o visi veizą, kas čia būs Jeigu atžindūlis pamatęs ką pasisteba, tuo užkeria (žãvi) ar gyvolį, ar javą, tada parspėk jį, sakydamas: „Ko stebies,“ tai nėką nevodys Net ir žavė&#...
apvarvėti - varvė́ti,var̃va (var̃vi ), -ė́jo 1. lašais ar srovele tekėti, lašėti:Kraujas tekąs, varvąs Pradėjo lyti, vanduo var̃va Lašai par kiaurą stogą var̃va Var̃va tau an akių – ir užlopyt nėr su kuo [stogo] Tas gizelis paėmė iš kišeniaus tą sūrį, suspaudė, kad net vanduo ėmė per pirštus varvėtie!...
apsergėti - sérgėti,-i (-ia -a -ti -sti -sta -ėja ), -ėjo sergė́ti 1. ginti nuo pavojų, saugoti, prižiūrėti:Palikom namus sérgėti, ė jo uogaut išeita! Trečią dieną išėjo sergėti [pievos] abu vyresnieji Kareiviai sérgėjo rubežių Vaikas sérgti žąsis nuo avižų Naktim [būdavo] prie galvijais, sérgėjo Senis v...
apseilėti - seilė́ti,-ė́ja [seĩli, séili ], -ė́jo, séilėti, -ėja, -ėjo 1. nesulaikyti gausiai išsiskiriančių seilių:Karvė seilė́ja, negali ėst Ta telyčia seilė́ja, voliojasi Karvė serga, baisiausiai seĩli Galvijai seĩli – gert nori Nuo seradėlių arklys seĩli Gal kirmėlė ink...
apšnekėti - šnekė́ti,šnẽka, -ė́jo 1. naudotis kalba reiškiant mintis, bendraujant su kitais, kalbėti:Čia broliai artojai lietuviškai šneka, čia skamba po kaimus Birutės daina Ant kozelnyčios jis gerai kalba, bet gerai šnekėti negal Tę lenkiškai nešnekė́jo seniau, o čianai tai šnekė́jo visa kap Vienas vienop seni šnekė́j...
apskritėti - apskritė́ti,-ė́ja, -ė́jo darytis apskritam. pasidaryti apskritam:Buvo suapskritėjusio stuomens
apsiūlėti - siūlė́ti-ė́ja (siū̃li ), -ė́jo1. atsiūti pakraštį, kad nebrigztų:Siūlėti drabužiai, nė siūlai nenuimlioti Marytė atsidėjus siūlėja šluostuką Valą nesiūlė́k, ale kirpį, kad nerykštų audimas O tai vis mano plonosios drobelės, žaliais šilkais siūlė́tos Pakajėly sėdėsi, šilkų skarą siūlėsi Nuein...
apsimokėti - kad būtų atsižvelgta į grįžti į už suteiktas paslaugas ar turto pristatytų b užsiimti for money nuoma
apsakinėti - sakinė́ti,-ė́ja, -ė́jo sakyti:1.Nekenčiu, kam sakinė́t kitam Ana man tokias kalbas sakinė́[jo] Tas vėl šį tą sakinėja sakinėja, nieko neišsako, ir gana Reikia ne varnas šaudyt, ė karavalataitį suktie, tep sakinė[jo] moma, kap ažpyksta 2. Mama pasaką sakinė́ja, o mes, vaikai, aplipę apie mamą sėdim Jaunas sa...
apvažinėti - važinė́ti,-ė́ja, -ė́jo važiuoti:1.Trečioj dienoj sapnuoju, kad karietoj važinė́ju Pri muno augimo su dviračiais pradėjo važinė́ti Vyras važinė́jąs su rateliais, kojom nepaeina Su motoriuku važinė́jo, tai buvo prisimušęs An daikto dirbt lengviau kap važinė́t ^ Pernai kunigas važinėjo, šiemet v...
apsėti - sė́ti,sė́ja (sẽja), sė́jo1. berti sėklą į paruoštą augalams augti dirvą:Kap būna sausas metas, tai jie sėja in klonius Sė́t sė́jom, ale nepjausim Ne taip, kad sė́ta pasė́ta – reik prižiūrėti, o paskui prapuls Daba i kanapių nebesė́[ja] Apsausino [pelkes], pakasė ravus, dabar se...
apžiūrinėti - žiūrinė́ti,-ė́ja, -ė́jo žiūrėti:1.Nereikia čia tep žiūrinė́t Ko mama žiūrinė́ji an jo? Ka tu žiūrinė́ji po visus kampus kaip šuo pasalančius! Čia žiūrinė́jo žiūrinė́jo, jau jis čia tą savo ožką atsivesiąs [ganyti] Žiūri – jau jos plunksnų nėra: ji ir šen, ir ten žiūrinėja...
apsižiūrėti - įsitikinti, ar rūpintis (kad kažkas daroma) nustatyti akis
aptrupėti - trupė́ti,trùpa (trum̃pa), -ė́jo dalytis, irti į smulkias daleles, gurėti:Trupė́ti, graudumi stoties, graudėti Pasenusi duona graudi, trùpa Pakaitusių rugių duona skyla ir trum̃pa Sušalus varškė – trùpa iš viršaus Tai šustinį buvo padirbus ir mūsų mama, atsimenu, trùpa, tai su visa sa...
aptuštėti - tuštė́ti,-ė́ja (tùšta ), -ė́jo 1.darytis mažiau pripildytam:Makas, kolyta tavo tuštė́[ja] Litro talpos dubenys tuštėjo taip spėriai, kad virėjo padėjėjas visą pusvalandį darbavosi samčiu | Juodu ėjo šykščiai nušviesta, tuštėjančia gatve | Tuštė́[ja] bažnyčia, vis tuštyn, atpranta [žmonės] Į senat...
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž