Žodžių itaiga reikšmės

įtaiga - įtaiga įteigimas: Į. turi gydomą poveikį.
taiga - taig|a Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų spygliuočių miškų masyvas: Medžiojome taigoje.
ištaiga - ištaig|a patogumas: Nenorėk kažin kokių ištaigų. Jokių ištaigų neprašau.
staiga - staiga prv. greitai, netikėtai: Jis s. mirė. S. pakilo vėjas.
savitaiga - savitaiga įtaiga sau pačiam.
isdaiga - išdaig|a juokas, pokštas: Daryti išdaigas.
saiga - nedidelis sidabro moneta pagal Merovingai ir dabartinės Prancūzijos iki denjė įvedimo
daiga - daiga dygimas, dygimo laikas: Dabar pati vasarojaus d.
baiga - baiga žr. pabaiga.
įstaiga - ištaig|a patogumas: Nenorėk kažin kokių ištaigų. Jokių ištaigų neprašau.
išdaiga - išdaig|a juokas, pokštas: Daryti išdaigas.
įtaigiai - o pagal prieš protesto ar pasipriešinimo jėgos panaudojimo, būdinga jėga, efektyvumo arba energijos galingas
įtaigumas - įtaigùmas → įtaigus: Senukas pasakojo meistrišku įtaigumu
įtaigauti - įtaig|auti, įtaigauja, įtaigavo daryti įtaigą, įteigti. įtaigavimas.
uzbaiga - visų būtinų dalių, elementų, ar veiksmus,
pabaiga - pabaig|a priešingai pradžia. 1. galas, baiga (erdvės atžvilgiu): Upė turi du galus - pradžią ir pabaigą. Knygos pabaiga 2. galas (laiko atžvilgiu): Dienos, metų pabaiga Atostogos jau eina į pabaigą. Grįšiu liepos pabaigoje. 3. šnek. vargas, nelaimė: Tikra pabaiga su tuo išdykėliu.
įtaigingas - įtaiging|as, įtaiginga įtaigus: Jis visiems labai įtaigingas įtaigingai prv.
įtaisas - įtaisas tech. kas įtaisyta; koks įrenginys: Vairavimo, vilkimo įtaisas. Matavimo, braižymo įtaisas.
įtaisai - kažkas sugalvojo ar nenatūralu (1) plano, tvarka, technika (2) schema apgauti apgaulė, triukas b kažką išgalvotas, parengti arba sudėtingas projektavimo c) literatūrinio kūrinio, sukonstruotas taip, kad kažkas (kaip žodžio figūra ypač meno poveikis d archajiškas kaukė, akinių ea tradicinių etapas praktika ar priemonė (kaip scenos šnabždesys), naudojami siek...
įtaigus - įtaig|us, įtaigi darantis įtaigą, įteigiamas: Įtaigus balsas. įtaigiai prv. įtaigumas: Kalbos įtaigumas.
viešoji_įstaiga - susiduria su bendro peržiūrėti atidarytus b gerai žinomas, žymus c juntamas, medžiaga, susijusi su arba neigiamos įtakos visus žmones, ar visa teritorija tautos ar valstybės
įtaisytas - aukščio kalva, kalnų naudojamas ypač prieš žymėjimas
įtaisymas - įtaisymas -> įtaisyti.
įtaikumas - įtaikùmas → įtaikus: Ji nereikalingu įtaikumu žiūrėjo į akis tam, su kuo kalbėjosi Tatai įvyksta ir dėl įtaikumo, kuriuo visados apsupti šie žmonės
įtaikus - įtaik|us, įtaiki nuolankus, mokantis įsiteikti, įtikti: Senelis buvo įtaikus, romus. įtaikiai prv.: įtaikiai žiūri į akis. įtaikumas.
įtaisyti - įtaisy|ti, įtaiso, įtaisė 1. įrengti: Vienas namo galas jau įtaisytas. Įtaisė inkilą medyje. sngr.: Jie puikiai įsitaisė. 2. parūpinti: Įtaisė žmonai puikius kailinius. sngr.: Įsitaisė avilį bičių. prk.: Įsitaisė bėdą, susidėjusi su sukčiais. 3. padėti gauti darbą, įstatyti: Įtaisė jį į gamyklą. įtaisymas.
įtaikyti - įtaik|yti, įtaiko, įtaikė 1. pataikyti įdėti į vidų. 2. džn. įtikti: Sunku visiems įtaikyti įtaikymas.
įtaisinys - įtaisinỹs 1. įtaisas 1: Tarybiniai gimnastai užėmė taip pat keletą prizinių vietų pratimuose ant atskirų įtaisinių 2.įrenginys:Plečiama akmens skaldymo įtaisinių statyba
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž